Kaltinamasis K.Vaitkus, kaip skelbiama Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pranešime spaudai, 2019 metų rugsėjo 1 dieną apie 15.20 valandą Kaune, važiuodamas antra eismo juosta nuo Kovo 11-osios gatvės link Birželio 23-osios gatvės, pažeidė Kelių eismo taisykles – nesustojo prie pėsčiųjų perėjos ir taip partrenkė mažametį.
Byloje nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos K.Vaitkus nesulėtino savo automobilio greičio. Matydamas pirmoje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją sustojusią transporto priemonę, jis privalėjo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Pažeidęs šias Kelių eismo taisykles, kaltinamasis nepraleido iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusio su paspirtuku pėsčiojo mažamečio, jį parbloškė, padarydamas kūno sužalojimus, kurie sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis kaltu teisme neprisipažino. Nurodė, kad artėdamas prie pėsčiųjų perėjos visiškai nesustojo, nes jokios kliūties nė iš vienos pusės nebuvo. Tačiau staiga pėsčiųjų perėjoje jis pajuto smūgį į automobilio šoną. Nesuprato, kaip ir iš kur atsirado vaikas, nes jis jo tikrai nematė. Manė, kad ir vaikas jo nematė. Per perėją mažametis, kaltinamojo teigimu, galėjo pasispirti paspirtuku, nes einant tokio smūgio negalėjo įvykti. K.Vaitkaus teigimu, vaiko judėjimo greitis turėjo įtakos įvykio kilimui.
Jei vaikas ėjo, tai judėjo greitai, arba bėgo, dėl to jis jo nepastebėjo, – teigė kaltinamasis teisme.
Teismas pripažino, kad tai, jog mažametis paspirtuku važiavo ar jį vedėsi – esminės reikšmės neturi: Kelių eismo taisyklėse nėra nustatyta, kad asmuo, kirsdamas pėsčiųjų perėją, privalo vestis paspirtuką, o ne juo važiuoti, kaip antai, toks draudimas aiškiai nurodytas dviračių vairuotojams.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, liudytojų parodymais, padarė išvadą, kad, jeigu K.Vaitkus būtų ėmęsis visų būtinų atsargumo priemonių, t. y., artėdamas prie perėjos būtų sulėtinęs greitį ir sustojęs bei praleidęs pėsčiąjį, nebūtų įvykęs eismo įvykis, nebūtų ir sunkiai sutrikdyta vaiko sveikata.
Teismas K.Vaitkui paskyrė 3500 eurų baudą. Taip pat nuosprendžiu jam atimta teisė vairuoti vieneriems metams.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, vairavo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą.
Teismas nukentėjusiosios – mažamečio mamos civilinį ieškinį tenkino iš dalies. Draudimo bendrovė turės atlyginti nukentėjusiajai – mažamečio mamai – 3450 eurų neturtinę žalą, neįskaitant draudimo bendrovės sumokėtos neturtinės žalos sumos. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, siekė nukentėjusiojo ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė į teismų praktiką.
Už šią nusikalstamą veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
