Bylos duomenimis, 2021 rugpjūčio mėnesį Pravieniškių pataisos namuose pareigūnai pastebėjo, kad nuteistasis K.Š. perdavė nuteistajam H.N. paketėlį, kuriame, įtariama, buvo psichotropinės medžiagos. Tyrimo duomenimis, paketą perdavęs nuteistasis priešinosi pareigūnams.
Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas G.Ugolnikovas šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad po to, kai iš nuteistojo buvo paimtas paketas su galimai psichotropine medžiaga (narkotinėmis medžiagomis, priklausančiomis sintetinių kanabinoidų darinių grupei – gniužulas popierinių lapelių, impregnuotų psichiką veikiančia medžiaga), tyčia nevykdė savo pareigų: pavaldiems pareigūnams paketą liepė palikti tarnybinėse patalpose ir dėl šio įvykio nepildyti jokių būtinų tarnybinių dokumentų.
Toliau piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas nuslėpti galimai nuteistųjų padarytą sunkų nusikaltimą, šio įvykio pats taip pat nefiksavo (nesurašė tarnybinio pranešimo apie suimtųjų (nuteistųjų) padarytus bausmės atlikimo režimo pažeidimus, neužpildė įvykio registracijos žurnalo ir apie tai neinformavo kriminalinės žvalgybos funkcijas atliekančio pareigūno bei Saugumo valdymo skyriaus viršininko) ir netrukus tyčia šiuos galimus įkalčius sunaikino, išmesdamas juos į klozetą.
Taip jis, atlikdamas vadovaujančio asmens pareigas, demonstravo nusistatymą nesilaikyti galiojančių norminių aktų ir tarnybinius klausimus spręsti asmeninių pažinčių ir nuolankumo teisės pažeidėjams pagrindais, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, šiurkščiai pažeidė duotą priesaiką, sumenkino Kalėjimų departamento pareigūnų vardą ir sumažino pasitikėjimą šiais pareigūnais visuomenės ir kitų pareigūnų akivaizdoje.
Be viso to, jis sumenkino ir pataisos namų, kaip valstybinės įstaigos, privalančios kontroliuoti joje laisvės atėmimo bausmes atliekančius nuteistuosius, paskirtį, autoritetą bei prestižą.
Dėl visų šių, ypač mažinančių visuomenės pasitikėjimą pataisos įstaigomis ir menkinančių jų autoritetą, veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo – Kalėjimų departamentas ir jam pavaldūs pataisos namai.
Bylos nagrinėjimo metu G.Ugolnikovas kaltu neprisipažino. Kaip rašoma Kauno apygardos teismo išplatintame pranešime spaudai, kaltinamasis kėlė versiją, jog įvykio dieną iš nuteistojo paimtą paketėlį apžiūrėjo, nustatė, kad tai tik paprastas raštelis, susuktas į popierių, kuris nesukėlė jam jokio įtarimo.
Tačiau jis neginčijo, kad jo įvardintą „rašteliu“ iš nuteistojo paimtą paketėlį jis sunaikino, jį išmesdamas, dėl šio įvykio turėjo surašyti tarnybinį pranešimą, informuoti atitinkamus pareigūnus, tačiau to nepadarė, nes matė, kad tai paprastas „raštelis“, o ne draudžiamas daiktas. Dėl to jokios naudos sau ar kitiems neturėjo ir nesiekė.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Ričardo Gailevičiaus įsitikinimu, tokie kaltinamojo paaiškinimai vertintini kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir yra paneigti kitais byloje ištirtais svariais įrodymais.
Palaikydamas valstybinį kaltinimą prokuroras teismo prašė G.Ugolnikovą pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 4-iems metams, bausmę įpareigojant atlikti pataisos namuose.
Kaltinamojo kaltę piktnaudžiavus tarnybine padėtimi be liudytojų parodymų patvirtino ir byloje esantys vaizdo įrašai, užfiksuoti vaizdo įrašų apžiūros protokoluose, iš kurių matyti ne tik liudytojų nurodytos paketo paėmimo iš nuteistojo aplinkybės, atitinkančios jų parodymus, tačiau ir paimto iš nuteistojo paketo turinio apžiūra bei aplinkybė, jog kaltinamasis su rasto paketėlio turiniu buvo gerai susipažinęs ir turėjo galimybes jį įvertinti.
Atsižvelgiant į tai, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausme, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant G.Ugolnikovui baudą, jos dydį nustatant didesnį nei įstatyme nustatytas minimalus
Kauno apygardos teismo sprendimu, G.Ugolnikovas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, jam skirta 8,5 tūkst. eurų bauda ir 4-iems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Ikiteisminį tyrimą atliko Kalėjimų tarnybos Imuniteto skyriaus pareigūnai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
