Tyrimas buvo atliekamas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo ir dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo.
Prokurorė Eglė Veliulienė, vadovavusi šiam ikiteisminiam tyrimui, priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 270 straipsnio 2 dalį atsiranda tada, jeigu teisės aktų nustatytos aplinkos apsaugos taisyklės pažeidinėjamos sistemingai arba buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Gairelita“ pažeidė Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse numatytus medžiagų (gamybos žaliavos) sandėliavimo reikalavimus, tačiau nenustatyta, kad šį įmonė būtų pažeidusi BK 270 straipsnio dispozicijoje nurodytas aplinkos apsaugos taisyklės. Tai patvirtino iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos gauti duomenys apie tai, kad įmonės „Gairelita“ teritorijoje sandėliuojamos pjuvenos buvo gamybinė žaliava, o LR aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai nenustato reikalavimų žaliavinės medienos ir medienos pjuvenų laikymui.
Aplinkos ministerija pateikė duomenis, kad dėl įmonėje sandėliuojamų medienos pjuvenų bei kilusio gaisro nebuvo pažeisti aplinkos apsaugą arba gamtos išteklių naudojimą reglamentuojantys teisės aktai. Įvertinus tai, kad aplinkos apsaugos teisės aktai nebuvo pažeisti, prokurorė priėjo išvados, kad nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 270 straipsnyje požymių (dispozicijoje reglamentuotų aplinkos apsaugos taisyklių). Priešgaisrinės apsaugos aktų pažeidimas nepatenka į šio straipsnio reguliuojamą sritį, todėl tuo pagrindu prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą.
Vertinant įvykį pagal Baudžiamojo kodekso 188 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Neatsargaus turto sunaikinimo ar sugadinimo objektas yra nuosavybė, o šios veikos dalykas yra bet koks svetimas kilnojamas ar nekilnojamas turtas, kurio sunaikinimas ar sugadinimas ir padarė nukentėjusiajam didelės turtinės žalos.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad dėl kilusio gaisro finansinius nuostolius, praradus gamybos žaliavą, patyrė pati įmonė „Gairelita“. Joks kitas svetimas kilnojamas ar nekilnojamas turtas tiesiogiai dėl kilusio gaisro sugadintas ir sunaikintas nebuvo, todėl ikiteisminis tyrimas pagal BK 188 straipsnį buvo nutrauktas.
Gaisro metu padarytos žalos gamtai, aplinkai, vandens telkiniams kompensavimo klausimai priklauso civilinių teisinių santykių reguliavimo sričiai.
Pažymėtina, kad šalia įmonės gyvenančių radviliškiečių turtui žala buvo padaryta ne pačio gaisro, o gaisro gesinimo metu. Šių metų birželį civiline tvarka buvo patvirtinta taikos sutartis tarp nukentėjusiųjų ir UAB „Gairelita“. Šia sutartimi buvo išspręsti visi turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl gaisro gesinimo darbų, kompensavimo klausimai.
