Tokia realybė pirmadienį paaiškėjo Vilniaus apygardos teisme, kur pradėta nagrinėti nužudymo byla. Kaltinimai pateikti 53-ejų metų benamiui Sergejui Genenko.
Teisėsaugos surinktais duomenimis, jis pernai, naktį iš liepos 31-os į rugpjūčio 1-ąją, primušė kitą tame pačiame kambaryje buvusį benamį. Medikai ilgai kovojo dėl vyro gyvybės, bet ji ligoninėje užgeso spalio 5 dieną.
Nakvynės namų naujokas
Liepos 31-ąją į parduotuvę einanti mergina pamatė ant suoliuko gulintį žmogų. Tuo metu termometro stulpelis sostinėje siekė 30 laipsnių karščio.
„Atrodė, kad jį trauko traukuliai. Jis gal ir neblaivus, diena buvo karšta ir tiesiog nusprendžiau iškviesti jam greitąją, – teisme prisiminė liudytoja. – Tuomet nesimatė, kad jis sumuštas. Aš stengiausi arti neiti, bet jis atrodė perbalęs, kad jam kažkas negerai.“
Atvykę medikai apžiūrėjo vyriškį ir nusprendė, kad jis tiesiog girtas, tad perdavė jį pareigūnams, o šie pasielgė taip, kaip ir dažniausiai tokiais atvejais – išvežė į blaivyklą.
„Jis toks smulkutis, nedidukas ir pareigūnai jį įnešė. Pas mus yra budėtojų dalis, paguldė ten ant grindų, – teisme pasakojo „Saloje“ dirbanti moteris. – Nuėjau pažiūrėt. Pirmoje eilėje pamačiau šlapimą. Na, jis buvo apsišlapinęs, kaip aš sakau, savo sultyse.“
Liudytojai tokios asmenybės – jokia naujiena. Šioje blaivykloje pradėjo dirbti Antanui Sniečkui dar būnant gyvam, paskutiniais jo valdymo metais, tad turi jau beveik penkis dešimtmečius patirties šioje srityje.
„Klausiu, kiek tu mėnesių gėrei? Jis sako: 10 dienų. Jis buvo sąmoningas, sunkus girtumo laipsnis, bet ne komos būsena. Jis reaguoja, mes ten turim taškus, kur paspaudžiam juos, jei reaguoja, tai ne koma. Jis reagavo, kalbėjo, tai mes jį nutempėm ir paguldėm“, – pasakojo moteris, pridūrusį, kad vyro neprisiminė, tad tikėtina, jis – blaivyklos naujokas. Pirmosios pažinties metu jo vardo sužinoti nepavyko.
Mes ten turim taškus, kur paspaudžiam juos, jei reaguoja, tai ne koma. Jis reagavo, kalbėjo, tai mes jį nutempėm ir paguldėm
Niūri blaivyklos kasdienybė
Moteris papasakojo ir apie blaivyklos kasdienybę. Sprendimą čia dirbti ji priėmė dėl palankių darbo sąlygų, vieną parą atidirbi su girtuokliais, o po to keturias turi laisvas. Tuomet mažus vaikus auginusiai moteriai šios sąlygos tiko.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę sąlygos suprastėjo – viena diena sumažėjo laisvadienių skaičius. O ir dirbti su benamiais kur kas sudėtingiau, budėtoja neturi ne tik medikamentų, savivaldybė užtektinai pinigų neskiria net patalynei įsigyti. Tad benamiai čia gauna tik stogą virš galvos ir kietą gultą, apie minkštus patalus jie gali tik pasvajoti.
Dirba dažniausiai trise – budėtoja ir du vyrai, nešiojantys ir prižiūrintys nepaeinančius benamius.
„Aš priiminėju, rašau aktus, vyrai vedžioja tai į tualetą, tai į kambarį, – blaivyklos realybę pasakoja moteris. – Paprastai pamatome per monitorių, kai mušasi, tada bėgam, skiriam juos ir guldom į skirtingus kampus. Dar perspėjam, jei daužysi, spardysi, būsi išvarytas į lauką, gavai vietą, tai ir gulėk toje vietoje.“
Blaivykla – galutinė prisigėrusių benamių stotelė. Konfliktus darbuotojai čia sprendžia patys ir pareigūnų galvų savomis problemomis nekvaršina.
Paprastai pamatome per monitorių, kai mušasi, tada bėgam, skiriam juos
Primušė, nes trukdė miegoti
Kaip pasakojo moteris, pasirūpinusi naujuoju klientu toliau priiminėjo žmones. Vasaromis klientų buvo nedaug, vos vienas kitas, bet šaltuoju metų laikotarpiu jų būna ir trys dešimtys. „Tada kaip silkės jie ten“, – situaciją apibūdino darbuotoja.
„Praėjo kažkiek valandų, galvojau, einu, paklausiu, kokia jo pavardė. Jis guli ant grindų, ant pilvo. Pasakė savo pavardę, taip sužinojau, kas jis toks. Jei žmogus atsako, mes galim jį parą laiko laikyti, o jei įkrenta į komą, mes kviečiam greitąją“, – papasakojo ji.
Vėliau, jau naktį kilo klausimas, kodėl gi klientas guli ant pilvo, nepasiverčia ant šono. Ji nuėjo, apvertė vyrą ir pamatė, kad jis išblyškęs, o veidas ištinęs.
„O Sergejus prabudęs žiūri į mane. Aš klausiu, ar tu jį mušei? Jis iš pradžių pasakė: ne. Klausiu, kam tu meluoji, jis gi buvo sveikas. Po kelių minučių jis sako: man trukdė miegoti“, – pasakojo ji.
Anot jos, nors ir stengiasi stebėti per vaizdo kameras, kas vyksta kambaryje, tai ne visada įmanoma, darbo ir taip netrūksta.
Nieko nepamena, tad kaltės nepripažįsta
Bylos duomenimis, S.Genenko sudavė kambario draugui mažiausiai 23 smūgius į įvairias kūno vietas. Bet smūgiai paliko tik mėlynes, kraujo nebuvo. Ar pats vyras pripažįsta mušęs žmogų?
„Kaip aš galiu pripažinti, jei nieko neatsimenu?“ – teisme rusiškai rėžė pats S.Genenko. Teisėja po tokio pareiškimo nustebo, juk viskas nufilmuota, o vaizdo įrašą kaltinamasis tikrai matė.
„Neatpažįstu savęs, – toliau kartojo jis ir perklaustas, ar jo pozicija nepripažinti kaltės dėl atminties užtemimo, vyras tai patvirtino. – Jeigu neatsimenu, ką galiu sutikti?“
Kamantinėjamas teisėjos ir prokuroro vyras pamažu atkūrė tos nakties įvykių dėlionę. Jis vakare grįžo į nakvynės namus ir atsigulė savo vietoje prie lango.
„O tas nemiegojo, rėkavo, šūkavo per visą kamerą, – smurto priežastį įvardino kaltinamasis. – Po to jau ryte budinčioji paklausė, ar tu jį mušei, ar ne. Aš sakiau, kad nieko neatsimenu. Ji sako, mes turim vaizdo kamerą ir jei sužinosim, kad tu mušei, tau bus didelė bausmė ir daug visko bus. Ir viskas, aš išėjau, o vakare, kai vėl atėjau miegoti, sako, į kambarį nebeįeisi, tau paskirta kažkokia sankcija.“
Mušeika – neįgalus
Iš pirmo žvilgsnio S.Genenko nepanašus į pavojingą smurtautoją. Antrankiais surakintas vyras sunkiai paeina, tris laiptus pakeliui į teismo salę įveikė tik su konvojaus pareigūnų parama.
Kaip pats sakė, yra neįgalus, todėl negali dirbti. Tačiau blaivyklos darbuotojos pateikta charakteristika tokias pirmojo įspūdžio iliuzijas iškart išsklaidė.
„Aš jį pažįstų gal 15 metų, jis – nuolatinis klientas. Jis pats ateidavo, bet dažnai padaugindavo, tai pats negalėjo eiti, tai arba policija atveždavo, arba greitoji, – pasakojo blaivyklos darbuotoja. – Jis agresyvus, ypač, kai neišgėręs arba tik truputį išgėręs. Jam šalia gulintys trukdo, jis piktas, jis barasi. Jei šalia kaimynas guli, tai jis rėkdavo: urodai, urodai. Ne tik tas vienas klientas gavo nuo jo, daug kas nuo jo gavo.“
Anot jos, kitus likimo draugus mušęs yra ne kartą, bet anksčiau darbuotojai viską pamatydavo ekranuose ir greit sureaguodavo.
„Na jei buvo jam sunkiau paeiti, mūsų benamiai tokie smulkūs, tai jis juos prisitraukdavo ir pradėdavo kočiot. O šiaip ir mušdavo, ir spardydavo. O kodėl? Gal jis piktas būdavo? Gal knarkia kažkas šalia?“ – smurto priežasčių, anot moters, apstu.
Šioje byloje dar yra klausimų. Ligoninėje atsidūrusiam sumuštam benamiui buvo diagnozuotas dar ir plaučių uždegimas, jis komplikavosi.
Taip pat, kas vyko tą naktį, papasakoti galėtų ir trečiasis kambaryje buvęs ir ramiai gulėjęs benamis. Tik teisėsaugai kol kas nesiseka jo rasti. Tad kol kas teismas paskelbė pertrauką ir nagrinės bylą tolesniuose posėdžiuose.
