„Degsi pragare!“, – tik pamatę teisme jauną kaltinamąjį, prakeiksmais ėmė svaidytis nužudytojo artimieji. Močiutė, pas kurią Londone gyvenantis anūkas lemtingąją dieną atostogavo Marijampolėje, sunkiai tramdė ašaras.
„Atidenkite jo veidą“, – prašė toliau begalinį skausmą išgyvenantys nukentėjusieji.
Advokatai liepė nurimti, nes teisėjų kolegija emocijų gali netoleruoti – išvyti iš salės.
Kaltinamasis, prieš prasidedant teismo posėdžiui, akivaizdžiai jaudinosi, pasiprašė atsisėsti šalia savo gynėjo. Jis, netgi kalbinamas teisėjų, visą laiką žiūrėjo tik į grindis. Vaikino rankos drebėjo, koja nuolat ritmiškai judėjo.
Paklaustas dėl savo išsilavinimo, I.Mauza padarė trumpą pauzę, atsiduso: „11 klasių baigiau, mokiausi. Nebuvau teistas“.
Prašo teisti kaip nepilnametį
Šiuo metu kaltinamasis yra bedarbis, ieškosi darbo. Jo gynėjas teisėjų kolegiją informavo apie prastą ginamojo sveikatos būklę.
„Nors įvykio dieną ginamasis jau buvo sulaukęs pilnametystės, tačiau nuo gimtadienio buvo praėję tik keli mėnesiai, tad pagal socialinę brandą ir būseną kaip nepilnametis turėtų atsakyti, ką padarė. Jo nebrandą nustatė medikai“, – pateikdamas teismui prašymą, teigė I.Mauzos advokatas.
Bylos duomenimis, 2018-ųjų rugpjūčio 11 d. pavakarę, pasivaikščioti su draugu išėjusiam 17-mečiui A.Ch. prasilenkiant su grupele nepažįstamų vaikinų, su vienu iš jų – I.Mauza, jis netyčia susidūrė pečiais. Pastarasis pasinaudodamas šia menkaverte priežastimi pasivijo praėjusį jaunuolį ir jam kumščiu trenkė į veido sritį – žandikaulį. Pamačiusi sąmonę praradusį užpultąjį, grupelė jaunuolių išsilakstė. Gimtajame mieste atostogavęs nepilnametis nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė. Manyta, kad mirtis jį ištiko dėl smūgio į grindinį, tačiau vėliau ekspertai paneigė šią versiją.
Londone gyvenanti nužudyto paauglio motina pateikė teismui pusės milijono eurų civilinį ieškinį. Močiutė reikalauja atlyginti 50 tūkst. eurų neturtinę žalą.
„Sunkiausia buvo tuomet, kai paprašė įvardyti moralinę žalą. Nėra tokios sumos pasaulyje. Milijonas mažiausiai. Tai juokingiausia suma, kuria galiu įvardyti savo netektį. Gali man visus deimantus sukrauti, niekas neatstos to skausmo, vaiko netekties. Mano vaikas darė garbę Lietuvai, ramus, pavyzdys kitiems, ne taip, kaip šie, kurie valkiojosi ir žmones užkabinėjo. Man šiurpas ima, kai sužinojau, kad jaunimas Lietuvoje slankioja gatvėmis ir užkabinėja žmones. Nėra užimtumo. Tai Vyriausybės spraga.
Sūnus mąstė studijuoti buhalteriją, skaičiavo, ar uždirbdamas 40-60 tūkst. svarų galės namą įsigyti. Kūrė planus“, – teisme kalbėjo nužudytojo mama.
Pripažįsta kaltę
I.Mauza prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką.
„Prisipažįstu kaltu. Parodymus duosiu paskutinis, po visų apklausų“, – teigė I.Mauza.
Kurį laiką ikiteisminio tyrimo metu jam buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau, uždėjus apykoję, vaikinas paleistas į laisvę.
„Man buvo šokas, kai kaltinamąjį po pusmečio paleido į laisvę. Pasidalijau „Facebook'e“ vienu straipsniu, kuriame rašyta, kad mano sūnaus nužudymo byloje iš 8 nusikaltėlių – visos sūnų užkliudžiusios kompanijos, liko tik vienas. Kaip mane tuomet visi komentarais užsipuolė. Klausė, ar negaila man I.Mauzos. Šokas.
Ar atsiprašė kaltinamasis manęs? Atvažiavo į namus, kaip supratau, jo artimieji. Atvažiavo tuomet, kai išvažiavau pirkti karsto. Paskambino mama ir pasakė, kad yra svečių. Grįžau, pamačiau nepažįstamus asmenis. Vienas vyras buvo susibaigęs. Buvo ant drąsos, matyt, išgėręs. „Atsiprašau už savo vaikų elgesį“, – apsikabino jis mane. Buvo ir kiti. Pradėjo girti savo vaikus. Negirdėjau jokios užuojautos, tik savų vaikų pagyras. „Jūsų vaikai buvo tokie nuostabūs, kad kapuose manasis atsidūrė?“, – paklausiau. O maniškis, matyt, buvo toks blogas, kad kapų vertas?
Pasakiau jiems, kad kalėjime galės savo sūnų apsikabinti. O ką aš apsikabinsiu? Žemių krūvą?
Davė jie vokelį. Neėmiau. Pasiūliau į laidotuves ateiti, jei nori, gėlių nupirkti, į aukų dėžutę įmesti. Prašė vis tiek tą vokelį paimti, informavo, kad jame – didelė suma, kad tokios negali į aukų dėžutę įmesti. Paaiškinau dar kartą, kad neimsiu jokio vokelio. Turiu iš ko sūnų palaidoti. Pasakiau jiems, kad kalėjime galės savo sūnų apsikabinti. O ką aš apsikabinsiu? Žemių krūvą?“, – apie susitikimą su kaltinamojo artimaisiais papasakojo nužudyto vaikino motina.
9 savaites negalėjo dirbti
Posėdžio metu buvo apklaustos abi nukentėjusiosios – nužudyto vaikino mama ir močiutė.
„Savimi didžiuojuosi, kad atvykau į teismą. Labai sunku. Paskutinį kartą bendravau su sūnumi tą lemtingąjį rugpjūčio 11-osios rytą. Susirašinėjome žinutėmis. Lietuvoje tuo metu buvo labai karšta. Sūnus guodėsi, kad negalėjo naktį užmigti. Jis puikiai mokėsi, tad dėstytojai jį išleido net anksčiau. Grįžo į Lietuvą atostogoms, kad močiutei padėtų ūkio darbus atlikti. Dažnai vasaromis grįždavo. Tą rugpjūčio 11-ąją buvau jau bilietus į Londoną nupirkusi jam atgal. Pasakė, kad eis su geriausiu draugu susitikti“, – apie paskutinį pokalbį su sūnumi užsiminė parodymus davusi nužudyto vaikino mama.
Netrukus ji sulaukė giminaitės skambučio.
„Išgirdau sūnaus vardą. Pamaniau, kad gal į avariją papuolė. Paprašiau nesakyti man nieko blogo. Nenorėjau nieko žinoti. Rėkiau ant viso namo. Buvo šokas. Neturėjau net kam pasiguosti – bendradarbėms skambinau. Tuomet kažkas atsiuntė straipsnį – taip ir sužinojau, kas nutiko. Buvo didžiulis šokas. 9 savaites negalėjau išeiti į darbą. Į skolas įbridau, už butą įsiskolinau. Viena vaikus juk auginu. Ištisai verkiau, vartojau vaistus. Jis man buvo svarbiausias asmuo, su niekuo taip artimai nebendravau, kaip su juo. Jis buvo mano ateitis“, – jautriais prisiminimais dalijosi nukentėjusioji.
Kaltinimai pareikšti tik vienam
Kitų jaunuolių, kuriems iš pradžių buvo pareikšti įtarimai, atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Įtarimų buvo sulaukęs ir jaunesnysis I.Mauzos brolis.
„Apie jų bandą daug girdėjau. Kad jie nuolat užkabinėja žmones, rūko „žolę“, geria. Labai nustebau, kad tų jaunuolių kompanijoje buvo vienas berniukas, su kuriuo anksčiau mano sūnus yra draugavęs. Kažkada sūnus pasakojo man, kad nebendrauja su juo, nes susidėjęs su bloga kompanija“, – apie sūnų gatvėje užkabinusį jaunuolių būrį kalbėjo nužudytojo mama.
Aukos artimieji nesupranta, kodėl teisme atsidūrė tik vienas I.Mauza. Jie bandė skųsti prokuratūros sprendimus, tačiau nieko nepešė. Kitų kompanijos dalyvių tėvams grėsė tik administracinė atsakomybė už vaikų nepriežiūrą.
„Juk visi užsipuolė, visi po išpuolio išsilakstė“, – stebėjosi nužudytojo artimieji.
Parodymus teisme davusi nužudyto vaikino močiutė prisiminė, kad tą dieną Marijampolėje vyko šventė.
„Išėjo su draugu į šventę. Tuomet pamačiau mobiliajame straipsnį, kad rastas negyvas vaikas. Bloga nuojauta suėmė. Bet laukiau, kol anūkas grįš. Neatsiliepė telefonu, maniau, grįš, išpeiksiu, kad neatsiliepė, vėlavo. Tuomet prie durų pasirodė policija, pranešė, kad nebėra anūko. Negalėjau suprasti. O kur jis yra? Prašiau nuvežti mane bent į reanimaciją, kad ten jį pamatyčiau. Pamačiau tik atšalusį karste“, – besigraudindama pasakojo nužudytojo močiutė.
Ji ruošėsi su anūku gimtadienio proga vykti į Birštoną.
„Visi mūsų planai sužlugo. Gimtadienio proga paminklą jam padovanojau“, – širdį draskančius parodymus davė moteris.
Kaltinamasis, klausydamasis nukentėjusiųjų kalbų, graudinosi. Graudinosi ir jį palaikyti į teismą atvykę šeimos nariai.
„Armandukas klausė, už ką tu jam taip padarei? Už ką tai padarei? Prašyk maldoje Dievo atleidimo“, – pasibaigus teismo posėdžiui, rėkdama I.Mauzos klausė nužudyto vaikino mama.
Baudžiamasis kodeksas už tyčinį nužudymą dėl chuliganiškų paskatų numato laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
