Pagal bylos medžiagą, V.Petrauskienė kaltinama tuo, kad 2017 m. birželį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo bute, esančiame Kauno rajone Babtuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio buitinio konflikto metu tyčia peiliu vieną kartą dūrė savo šeimos nariui – sugyventiniui Stanislovui A. – į dešinės kirkšnies sritį.
Dėl šio dūrio vyras įvykio vietoje mirė. Kaltinamoji nusprendė lavono atsikratyti – kūną įvyniojo į pledą ir nutempė iš savo buto į prie namo dešinėje pusėje esančius krūmus ir ten paslėpė, uždengdama nulaužytomis krūmų šakomis. Netrukus nužudymo aplinkybės išaiškėjo.
Atvesdinta į posėdžių salę, 1961 m. Tauragės rajone gimusi kaltinamoji ėmė lieti ašaras. Iki nusikaltimo įvykdymo dienos ji gyveno Babtuose, dirbo gėlininkystės ūkyje šiltnamio darbuotoja. Anksčiau vidurinį išsilavinimą įgijusi moteris nebuvo teista. Teisėjai prisipažino esanti ištekėjusi.
„Pripažįstu savo kaltę. Birželio 1 d. vartojome su sugyventiniu alkoholį pas pažįstamus – stiprų alų. Daug išgėrėme. Grįžome namo vėlai. Parsinešėme dar alaus. Gėrėme savo 18 kv. m kambarėlyje.
Staiga kilo konfliktas. Neprisimenu dėl ko. Stanislovas dukart trenkė man į veido sritį. Aš spontaniškai supykusi griebiau nuo stalo peilį ir dūriau jam vieną kartą. Peilį įmečiau į dubenį virtuvėje ir nuėjau miegoti. Ryte radau virtuvėje jį sėdintį ant grindų, šalia kriauklės. Buvo miręs. Labai išsigandau, apsirengiau ir išėjau pas pažįstamą ravėti daržo. Vakare grįžau namo, nuėjau miegoti. Kitą dieną išėjau į darbą ir tik grįžus pradėjau galvoti, ką daryti su lavonu. Birželio 3 d. prieš pat vidurnaktį ištempiau kūną iš namų į kiemą ir jį paslėpiau krūmuose“, – įvykius nupasakojo V.Petrauskienė.
Ji tikino nesitikėjusi, kad gali kada taip pasielgti. Dūrė ji netaikydama į konkrečią kūno vietą. Lavoną iš buto, esančio penktajame aukšte, tikina ištempusi viena. Niekas negirdėjo, kaimynų pakeliui nesutiko.
Stanislovo pasigedo jo sesuo R.A. Tuomet viskas ir išaiškėjo. Nužudytojo sesuo ėmė skambinti kaltinamajai, ieškojo brolio, tačiau V.Petrauskienė iš baimės nė karto neatsiliepė. Ieškojo Stanislovo ir pažįstami, kaimynai, tačiau kaltinamoji jiems visiems melavo. Melavo ir policijai: Stanislovas išvyko pas tėvą. Vis dėlto, antrą kartą apsilankius pareigūnams, moteris nusprendė prisipažinti. Pasak jos, kada nors juk reikia tai padaryti. Birželio 14 d. lavonas buvo rastas krūmuose. Nusikaltimo įrankis – peilis, taip ir išgulėjo visą laiką dubenyje.
Konfliktai kildavo nuolat
Su sugyventiniu kartu jie gyveno devynerius metus. Dirbo iš jų dviejų tik ji viena – sugyventinis pastaruoju metu gaudavo pašalpą. Per aštuonerius metus jis dirbo tik pusę metų – užgerdavo ir neišeidavo į darbą. Ant jos vienos gulė buto išlaikymo rūpesčiai.
Paklausta teisėjos, dėl ko kilo tą naktį konfliktas, kaltinamoji tikino, jog sugyventinis nuolat priekaištaudavo dėl to, kad ji išeidavusi į darbą, o jis likdavo vienas. Sugyventinis nuolat išeidavo pas pažįstamus išgerti. Konfliktai namuose kildavo nuolat, tačiau kaltinamoji teigia nebuvusi stipriau sužalota – medikų pagalbos niekad neprireikė.
Nukentėjusioji, nužudyto vyro sesuo R.A., pareiškė civilinį ieškinį ir reikalauja išmokėti 20 000 eurų neturtinės bei 730 eurų turtinės žalos atlyginimą.
„Sutinku su prašomos žalos atlyginimu“, – patikino kaltinamoji, viešai teismo posėdžių salėje atsiprašiusi nužudytojo šeimos.
Jos advokatas teisme pateikė prašymą prijungti prie bylos medžiagos V.Petrauskienės charakteristiką, kurią pateikė ūkininkė, pas kurią ji dirbo ne vienus metus. Ši apibūdino kaltinamąją kaip jautrią, nekonfliktišką asmenybę, kuri kartais ateidavo į darbą sumušta, išrautų plaukų kuokštais. Darbdavės žiniomis, moterį mušdavęs ne tik sugyventinis, bet ir jo sesuo R.A. Darbe V.Petrauskienė niekad nepasirodžiusi girta.
Parodymus teisme davusi nukentėjusioji R.A. pripažino, jog brolio šeimoje konfliktų būta. Ne kartą ji mačiusi kaltinamąją sumuštą, tačiau nestipriai. Jie „mušdavosi delnais“.
Į kitą teismo posėdį bus kviečiami liudininkai.
