2011 metų sausio 12–13 dienomis Marijampolėje vienas po kito užsidegė 7 automobiliai. Mašinos padegtos išdaužiant stiklą ir į saloną įmetant degias medžiagas.
Teisėsauga nustatė kaltininkus ir prieš teismą stojo 9 nusikaltimo vykdytojai. Iš pradžių jie nuteisti dėl terorizmo, bet apskundę nuosprendį išgirdo švelnesnį verdiktą ir buvo pripažinti kaltais tik dėl turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.
Anot teisėsaugos, padegėjų gaują subūrė Arūnas Jakštas. Jis neva siekė taip atkeršyti pareigūnas ir priversti Marijampolės policiją susilaikyti nuo procesinių veiksmų jo draugo atžvilgiu.
Po ilgai trukusios teisinės kovos, A.Jakštas įrodė, kad šie kaltinimai nepagrįsti ir buvo išteisintas.
Apeliacinis teismas išnagrinėjo Arūno Jakšto apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą įbauginti dalį visuomenės ir policijos komisariatą, kad šis susilaikytų nuo tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo, ir siekdamas keršyti policijos pareigūnams už neva neteisėtus procesinius veiksmus, nurodė organizuotos grupės nariams organizuoti automobilių padegimus, parinkti šiems nusikaltimams padaryti tinkamus asmenis ir taip visuotinai pavojingu būdu dideliu mastu naikinti bei gadinti svetimą turtą.
Ši byla antrą kartą nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 12 d. perdavė iš naujo nagrinėti tik Arūno Jakšto apeliacinį skundą.
A.Jakštas tik vienas skundė apeliacinės instancijos procesinį sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kiti nuteistieji šioje byloje sprendimo neskundė.
Lietuvos apeliacinis teismas akcentavo, kad apygardos teismas A.Jakštą nuteisė vadovaudamasis trijų liudytojų parodymais. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs šių asmenų parodymus, nusprendė, kad parodymai nėra patikimi.
Tiek pagal Lietuvos teismų praktiką, tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie parodymai negali lemti apkaltinamojo nuosprendžio. Todėl teisėjų kolegija A.Jakštą išteisino.
„Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o šioje byloje nesurinkta įrodymų, kad A.Jakštas nurodė organizuoti automobilių padegimus, parinkti šiems nusikaltimams padaryti tinkamus asmenis ir taip visuotinai pavojingu būdu naikinti bei gadinti svetimą turtą“, – teigia bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkas A.Piesliakas.
Šioje baudžiamojoje byloje A.Jakšto kaltė organizavus automobilių padegimus buvo grindžiama iš esmės trimis įrodymų šaltiniais – liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais ir dviejų liudytojų, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal A.Jakšto apeliacinį skundą bei patikrinusi minėtų trijų asmenų parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, padarė išvadą, kad minėtų asmenų parodymai yra prieštaringi, liudytojai, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nepatvirtino nė vienos liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, nurodytos aplinkybės apie nagrinėjamus įvykius.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsigalioja jo priėmimo dieną ir per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
