Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, 2018–2022 m. gaisrų statistikos duomenimis, sausio mėnesį vidutiniškai kyla 714 gaisrų, kuriuose žūsta 12 gyventojų, šiemet gaisrų (-15,7 proc.) ir juose žuvusių žmonių (-8,3 proc.) mažiau.
Miestuose žuvo 5 žmonės (45 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 6 (55 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo vienu gyventoju daugiau. Po du gyventojus žuvo Vilniaus mieste ir Tauragės rajono savivaldybėje, po 1 – Kauno ir Panevėžio miestuose bei Klaipėdos, Akmenės, Telšių, Ignalinos ir Švenčionių rajonų savivaldybėse. Alytaus ir Marijampolės apskrityse žūčių gaisruose pavyko išvengti.
Gaisruose žuvo 8 vyrai ir 3 moterys, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 66 metai.
Keturi gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 2 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 1 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 1 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų, 2 – dėl kitų priežasčių. Dar 1 žuvusiojo žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 17 gyventojų (pernai per tą patį laikotarpį – 8), 50 pastatų (64), 16 transporto priemonių (3), 52 gyvūnus (8).
Daugiausia gaisrų sausio mėnesį kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 276, t. y. 45,8 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 8 žmonės. Palyginti su 2022 m. sausiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 315 gaisrų, o juose žuvo 9 gyventojai, gaisrų skaičius čia sumažėjo 12,4 proc. ir juose žuvo vienu gyventoju, arba 11,1 proc., mažiau. Mažiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Šiemet 56 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (9,3 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 26 gaisrai), garažai (10), pirtys (7), 73 gaisrai kilo transporto priemonėse (12,1 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 50 lengvųjų automobilių. 30 gaisrų kilo atvirosiose teritorijose (5,0 proc.), o 13 – gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (2,2 proc.).
Miestuose užgesintas 351 gaisras, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 251. Ugnis sunaikino 7 pastatus, 20 transporto priemonių, 54 gyvūnus, 236 kv. m gyvenamojo ploto, o 585 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (29,4 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (15,3 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (11,3 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,6 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (7,8 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,5 proc.), neatsargus rūkymas (1,8 proc.). Be to, įregistruota 12 padegimų (2,0 proc.), o 56 gaisrų (9,3 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai sausio mėnesį atliko ir 997 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu, kai buvo atlikti 1734 gelbėjimo darbai, šiemet jų atlikta 42,5 proc. mažiau. Ugniagesiai gelbėtojai 413 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje (61,3 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį), iš jų 165 darbai –techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt., pernai sausio mėnesį buvo atlikti net 685 nukritusių šakų, užgriuvusių medžių šalinimo darbai. 369 kartus ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 248 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 116 kartų jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 13 nukentėjusių asmenų ir ištraukė 4 žuvusiuosius.
25 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 2 skenduolius bei išgelbėjo 3 gyventojus. 13 kartų budėjo nukenksminant sprogmenis, 34 kartus teko likviduoti cheminius incidentus, 9 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 22 gyventojus.
5-erių metų gaisrų statistikos duomenimis, vasario mėnesį vidutiniškai gaisruose žūsta 12 gyventojų, todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų atkreipti dėmesį į pagrindines gaisrų priežastis bei skaudžius jų padarinius ir atsargiau elgtis su ugnimi, nerūkyti lovose, saugiai naudotis šildymo įrenginiais, nepalikti be priežiūros besikūrenančių krosnių, o pastebėjus gaisrą, nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
