Ernesta Maier nuteista už tai, kad 2011–2016 metais, būdama valstybės tarnautoja, rengė statybos, rekonstravimo techninius darbo projektus, patalpų paskirties keitimo ir kt. projektus ne savo vardu, projektų rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie šių projektų autorystę, pasirašė už tariamus autorius.
Suklastojusi dokumentus, ji panaudojo jai suteiktus įgalinimus priešingais valstybės tarnybai tikslais ir 25 atvejais už atlygį ir 5 atvejais neatlygintinai išdavė leidimus statyti, rekonstruoti, griauti statinius pagal jos pačios parengtus projektus. Taip pat vyriausioji architektė nuteista už tai, kad 3 atvejais rengė projektinius dokumentus ir juos klastojo nuslėpdama tikrąją projektų autorystę, tačiau leidimų pagal suklastotus dokumentus neišdavė.
Teismas konstatavo, kad kaltinamosios veiksmai buvo akivaizdžiai neteisėti ir ji tai aiškiai suprato, jos tyčią veikti prisidengiant kitų asmenų vardais patvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys. Be to, šią veiką moteris vykdė 5 metus, t. y. veikė sistemingai, o pagrindinis tokios veiklos tikslas buvo gauti turtinę naudą.
Kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė, kad mintis užsiimti neteisėta veikla kilo dėl būtinybės, nes 2011 metais prasidėjo jos skyrybų byla, santuokos metu įgytas turtas ir sąskaitos, į kurias kaltinamajai buvo pervedamas atlyginimas, sutuoktinių kreditorių prašymu buvo areštuoti. Kadangi tuo metu turėjo būsto paskolą, kasdieniniams poreikiams tenkinti ir vykti į darbą iš gyvenamosios vietos Kaune į Pagėgius buvo reikalingos lėšos.
Tai, kad kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgta į tai, kad moteris anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, turi aukštąjį išsilavinimą, todėl padaryta išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą.
Iš kaltinamosios konfiskuota 14 218,46 Eur, kurie buvo nusikalstamos veikos rezultatas. Nukentėjusiajam, kurio, kaip rengėjo, duomenys nurodyti kaltinamosios rengtuose ir suklastotuose dokumentuose, priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau atmestas reikalavimas dėl 8992 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nurodytą sumą nukentėjusysis galėjo iš anksto tikėtis gauti ar kad asmenys dėl projektų rengimo būtų kreipęsi ne į kaltinamąją, o į nukentėjusiuoju pripažintą projektuotoją.
Ši byla priminė atvejį Skuode. Šio rajono vyriausiasis architektas Tomas Bagočius taip pat atsidūrė teisiamųjų suole. Gruodį jis išklausė sprendimą Klaipėdos apygardos teisme. T.Bagočius pripažintas kaltu ir turės sumokėti valstybei 19,8 tūkst. eurų siekiančią baudą. Kartu su juo nuteista ir Registrų centro matininkė Violeta Gutauskienė. Jai skirta 12,1 tūkst. eurų bauda.
Šį nuosprendį galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
