Visa ši istorija prasidėjo 2019 metų vasario 21 dieną. Savivaldybių rinkimų kampanijos įkarštyje joniškietis J.Kybartas savo partijos kolegai išsiuntė SMS žinutę apie vieną iš kandidatų į merus – Vitalijų Gailių.
„Sveiki. Bendraujant su žmonėmis būtina kalbėti tiesą apie Vitalijų GAILIŲ, – parašė J.Kybartas ir išdėstė tai, ką skaitė „Laisvame laikraštyje“. – Gailius būdamas Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršin pavad, 2008 03 04 pasirašė ir bankams išsiuntė slaptą suklastotą pažymą. Banditai pasinaudoję Gailiaus pasirašyta tikrovės neatitinkančia pažyma užvaldė Rimanto Pašakinsko iš Pakruojo turtą už 38 mln. eurų. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl žalos atlyginimo. Pašakinskai iš LR valstybės reikalauja beveik 40 mln. eurų. Gailius už suklastotą pažymą iš banditų gavo 50 tūkst. litų. Visa istorija buvo aprašyta 2018 02 rašinyje Kriminalistų klastotė išrengė turčių.“
Šios žinutės gavėjas nubėgo pas V.Gailių ir parodė, kokie gandai apie jį skleidžiami. O šis savo ruožtu nukeliavo pas buvusius kolegas teisėsaugoje ir nunešė jiems skundą dėl šmeižto.
Šiaulių prokuratūra ėmėsi darbo ir įžvelgė J.Kybarto veiksmuose nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. Konkretus nusikaltimas: tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, neva V.Gailius padarė sunkų nusikaltimą – paėmė didelį kyšį.
Bylai patekus į Joniškio teismo rūmus, jos baigtis buvo nepalanki J.Kybartui. Teisėja pritarė prokuratūros pozicijai ir skyrė vyrui 5 tūkst. eurų baudą.
Tačiau po apeliacinio skundo mūšiui persikėlus į Šiaulių apygardos teismą čia trijų teisėjų kolegija vyrą išteisino kaip nepadariusį jokio nusikaltimo.
Vyro veiksmai nuosprendyje apibūdinami ne kaip šmeižtas, o kaip sąžininga klaida. Trys teisėjai, pasiskaitę „Laisvo laikraščio“ publikacijas apie V.Gailių, pripažino, kad jos išties įtikinamos.
„Iš straipsnių tiesų galima susidaryti įspūdį ir sąžiningai klysti, jog straipsnių autoriai aprašė apie realiai jiems žinomus buvusius faktus ir įvykius, todėl eilinis minėtų straipsnių skaitytojas gali susidaryti klaidingą nuomonę apie straipsniuose aprašomus asmenis ir jų neva atliktus neteisėtus ar net nusikalstamus veiksmus, – nusprendė teismas. – Pažymėtina, jog minėtuose straipsniuose teisingumo apie aprašomus įvykius įspūdį sustiprina tai, jog straipsniuose yra pridėtos įvairių procesinių dokumentų kopijos.“
Anot teismo, vienas iš būtinų šmeižto požymių – kaltininko suvokimas, kad jis skleidžia melagingą informaciją, bet šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Be to, J.Kybartas net nebuvo pirminis šios informacijos šaltinis.
Šis teismo nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, bet dar gali būti apskųstas Aukščiausiajam Teismui.
