Šioje byloje kaltinimai piktnaudžiavimu taip pat pateikti tuometinės valstybinės įmonės „Automagistralė“ (nuo 2017 m. gruodžio įmonė reorganizuota į VĮ „Kelių priežiūra“) vadovams – direktoriui Vladislavui Moliui, direktoriaus pavaduotojui Kazimierui Eirošiui, skyriaus viršininkui S. K., vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojui V. K.
Kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo pateikti buvusiam Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) direktoriaus pavaduotojui E.G. bei akcinės bendrovės „Problematika“ darbuotojui A.K.
Iš viso šioje byloje kaltinimai pareikšti 8 fiziniams ir vienam juridiniam asmeniui. Ikiteisminį tyrimą byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad maždaug 1,5 mln. eurų vertės magistralinio kelio Vilnius–Panevėžys trijų ruožų remonto darbų viešųjų pirkimų konkursus bendrovė „Panevėžio keliai“ laimėjo galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Įtariama, kad „Panevėžio keliai“ vadovai sukurstė įmonės „Automagistralė“ vadovus ir padėjo jiems piktnaudžiauti tarnyba. Manoma, kad su pastarųjų žinia bendrovės „Panevėžio keliai“ atstovai galimai parengė specialiai šiai bendrovei palankią nurodytų kelio ruožų projektinę dokumentaciją, kuri buvo panaudota Direkcijai organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus.
Bylos duomenimis, „Panevėžio keliai“ atstovai projektinėje dokumentacijoje galimai patys įrašė savo bendrovei palankias preliminarias darbų atlikimo kainas. Įtariama, kad siekdami sudaryti realios konkurencijos vaizdą, AB „Panevėžio keliai“ atstovai galimai susitarė su dviem įmonėmis dėl jų fiktyvaus dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamųjų veiksmai galimai leido bendrovei „Panevėžio keliai“ disponuoti didelės vertės Direkcijos lėšomis, skirtomis kelio remontui ir tokiu būdu neracionaliai jas panaudoti, buvo leista šiam tiekėjui sudaryti sau palankias sąlygas dalyvauti supaprastintuose atviruose konkursuose ir juos laimėti, susitarti tiekėjams dėl fiktyvaus dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose.
STT Panevėžio valdybos pareigūnai nustatė, kad dėl nusikalstamų veikų, kurios yra inkriminuojamos kaltinamiesiems, didelės turtinės ir neturtinės žalos galimai patyrė valstybė, Direkcija ir valstybinė įstaiga „Automagistralė“.
Įtariama, kad Direkcijos lėšos buvo panaudotos neracionaliai, dėl ko Direkcija galėjo patirti ne mažesnę kaip 47 tūkst. 500 eurų žalą.
Priimant atliktus remonto darbus, kaip įtariama, buvo nepagrįstai pripažinta, kad kelio ruožų remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus, nebuvo imtasi priemonių dėl defektų pašalinimo ir išskaitų skaičiavimo, dėl ko Direkcija galimai patyrė ne mažesnę kaip 19 tūkst. 300 eurų žalą.
„Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamųjų veiksmais buvo sumenkintas valstybinių institucijų prestižas, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema“, – sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė D.Markauskienė.
Byla perduota nagrinėti į Panevėžio apygardos teismą, informuoja prokuratūra.
„Panevėžio keliai“ kaltinimus neigia
„Panevėžio keliai“ dar prieš mėnesį išplatino pranešimą spaudai, kur dėsto, kad 2019 m. sausio 4 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bendrovei „Panevėžio keliai“ įteikė dokumentą, kuriuo kompanijai pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiklą. Esą bendrovės darbuotojai kurstė valstybės tarnautojus piktnaudžiauti tarnyba. 2019 m. sausio 21 d. pareigūnai pranešė apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, o 2019 m. vasario 15 d. baigėsi susipažinti su tyrimo dokumentais – dešimtimis bylos tomų – skirtas terminas.
Bendrovės vadovo teigimu, padidintą tarnybų dėmesį kompanijai pirmiausia reikėtų vertinti itin aštrios konkurencinės aplinkos fone. AB „Panevėžio keliai“ aktyviai dirba nacionalinės ir tarptautinės svarbos projektuose Lietuvos ir užsienio rinkose, yra perspektyvi, nemenkų rezultatų savo srityje pasiekusi kompanija. Aktyvus darbas rinkose, aukšta kvalifikacija, pagrįsta ilgalaike praktika, išvystyti gamybiniai bei technologiniai pajėgumai kitiems rinkos dalyviams kelia rūpesčių. Šiuo metu bendrovė rengiasi svarbiems tarptautiniams konkursams, kuriuose rangovams keliami itin griežti reikalavimai, tarp jų – ir kompanijos bei jos vadovų reputacijai.
„Specialiųjų tyrimų tarnybos pareikšti įtarimai, be abejonės, kenkia mūsų reputacijai. Nepriklausomai nuo to, ar kada nors ilgainiui jie virs pagrįstais kaltinimais, ar bus įrodyti teisme“, – kalbėjo AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.
„Esame labai sunerimę, pateikti kaltinimai rimti. Tyrimo apimtis, trukmė, kiti ypatumai bei tyrimo eigos komunikacija verčia abejoti, ar nekaltumo prezumpcija lietuviško kapitalo įmonei dar egzistuoja, ar nebūsime nuteisti be teismo. Nepaisant šių aplinkybių, bendrovės darbuotojai teikė parodymus ir paaiškinimus jau ikiteisminio tyrimo metu, pati bendrovė pateikė kitą tyrimui reikalingą informaciją. Tyrimas galimai buvo suklaidintas. Mums svarbu, kad būtų pasiektas aiškumas“, – nestandartinę situaciją, kai aktyviai rinkoje dirbančiam juridiniam asmeniui pareiškiamas įtarimas nusikalstama veika, komentavo Virmantas Puidokas.
Kitas aspektas, į kurį bendrovės vadovas siūlo atkreipti dėmesį, tai – sudėtinga politinė situacija šalyje, sąlygota artėjančių rinkimų. Gyvename vertybių krizės sąlygomis, vyksta varžybos dėl politinės įtakos, perskirstomas kapitalas.
Valstybės politika kelių sektoriuje galimai sudaro sąlygas nesąžiningai konkurencijai, kai valstybės įmonėms suteikiamas pranašumas, subsidijuojant biudžeto lėšomis tam tikras jų veiklas. Tuo pačiu valstybės įmonės konkuruoja rinkoje su privataus kapitalo įmonėmis dėl valstybinių užsakymų. Kelininkų bendruomenė tokios politikos atžvilgiu savo kritiką yra išsakiusi ne kartą.
„Šiame kontekste itin atidžiai vertiname prokurorų, ikiteisminį tyrimą vykdančių tarnybų veiksmus, jų atstovų daromus išankstinius viešus pareiškimus, žiniasklaidos išnaudojimą. Nenorėčiau tikėti, kad tie procesai kieno nors užsakyti, bet sutapimų pernelyg daug. Pavyzdžiui, neaiškiomis aplinkybėmis paviešinama uždaro teismo posėdžio medžiaga, atskleidžiama privataus pobūdžio informacija ir pan.“, – sakė Virmantas Puidokas.
Kaip jau buvo skelbta, vieši procesiniai veiksmai AB „Panevėžio keliai“ atžvilgiu buvo pradėti beveik prieš dvejus metus. 2017 m. balandžio 19, 20 d. bendrovės administracinėse patalpose Panevėžyje STT pareigūnai vykdė kratas, susipažino su juos dominančia įmonės dokumentacija, apklausė darbuotojus. Įtarimai buvo pareikšti dviems AB „Panevėžio keliai“ vadovaujantiems darbuotojams. Sprendžiant iš STT pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, realiai tyrimas buvo vykdomas jau 2016 metais. Po trejus metus trukusio darbo pareigūnai teigia nustatę, esą valstybei galėjo būti padaryta 47,5 tūkstančių eurų žala.
„Teisinėje valstybėje įstatymai valstybės institucijoms yra delegavę įrodinėjimo pareigą, o kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo jo statuso, numato teisę į gynybą, – sakė Virmantas Puidokas. – Su pareigūnais bendradarbiaujame ir bendradarbiausime, įrodysime, jog esame nekalti“.
„Panevėžio kelių“ vadovas patikino, kad kompanijos ir jos darbuotojų interesai yra ir bus ginami visomis teisinėmis priemonėmis. Lygiagrečiai bendrovė dirbo ir dirba visus numatytus darbus: vykdo visus sutartinius įsipareigojimus, vykdo įsipareigojimus darbuotojams, akcininkams, užsakovams, tiekėjams ir kitiems partneriams, moka mokesčius valstybei.
