FNTT praneša šioje byloje baigusi ikiteisminį tyrimą – banko filialo valdytojos byla perduota teismui.
FNTT tyrėjai nustatė, kad banko filialo valdytoja, žinodama, kad banko klientas – Panevėžyje veikianti bendrovė – siekia sudaryti sutartį ir gauti ES lėšas projekto įgyvendinimui, pagamino netikrą dokumentą – kredito sutartį. Joje nurodyta, kad bankas bendrovei suteikia beveik 280 tūkst. eurų (apie 967 tūkst. litų) projektui finansuoti. Netikrą kredito sutartį banko atstovė perdavė bendrovei.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, banko filialo valdytoja žinojo, kad, pagal banko nuostatas, ji negali pasirašyti kredito sutarties be banko Paskolų komiteto ir Valdybos sprendimų. Nepaisant to, įtvirtinusi sutartyje melagingą informaciją, dokumentą realizavo – neatlygintinai perdavė bendrovei.
Pateikusi iš banko gautą, kaip vėliau paaiškėjo, netikrą ir banko informacinėse sistemose neregistruotą dokumentą, įmonė pasirašė sutartį dėl projekto įgyvendinimo su Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra. Toks finansavimo šaltinio patvirtinimo dokumentas – privalomas sudarant sutartis. Panevėžio įmonė pagal ES projektą turėjo įrengti modernias dirbtuves.
Po kurio laiko bendrovė kreipėsi į minėtą banką ir paprašė vykdyti kredito sutartį – išmokėti joje nurodytus pinigus. Tada esą ir paaiškėjo, kad kredito sutartis – suklastota.
Bendrovės atstovai aiškino, kad įmonė stengėsi laiku įgyvendinti projektą, taigi skubiai teko kreiptis į kitą kredito įstaigą, neplanuotai investuoti dalį savo apyvartinių lėšų. Bendrovė dėl susidariusios situacijos patyrė nepatogumų – sutriko gamyba, vėlavo mokėti privalomas įmokas valstybinėms institucijoms, atsirado delspinigių.
