„Poilsiautojai pliažuose kartais praranda budrumą – atsipalaiduoja ir nebestebi, kas dedasi šalia“, – pastebėjo Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aleksandras Siakki. Kai pajūryje tiršta poilsiautojų, į darbą lekia ir vagišiai. Žmonės įprato apie vagystes pirmiau nei pareigūnams pranešti gelbėtojams.
Aukos – moterys
A.Siakki pastebėjo, kad dažniausiai ilgapirščių aukomis tampa moterys. „Vyrai budresni, labai retai jie palieka savo daiktus be priežiūros. Moterys pamėgo pasidėti rankinę ant smėlio ir snausti“, – pasakojo pašnekovas.
Būtent rankines vagišiai čiumpa pirmiausiai. Kopose išsitraukę pinigus, telefoną, papuošalus, dokumentus ir pačią rankinę išmeta.
Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas visada primena poilsiautojams stebėti daiktus, kad nereikėtų verkti. „Žmonėms patariu paprašyti šalia esančios šeimynos ar kitų poilsiautojų pažiūrėti daiktus. Kai einama maudytis geriau garsiai paprašyti aplinkinių, kad pažiūrėtų turtą“, – teigė gelbėtojas.
Liko be rūbų
Gelbėtojai prisimena ne vieną atvejį, kai iš pliažų žmonės grįžta ne tik be pinigų, bet ir be rūbų.
A.Siakki prisimena, kaip kartą moterų paplūdimyje deginosi dvi studentės. Merginos buvo tik su kelnaitėmis. Abi užsnūdo, o prabudusios neberado rankinių ir rūbų. Po savim merginos turėjo tik rankšluosčius, jais ir apsigaubė.
„Atėjo abi verkdamos. Davėme telefoną, kad pasiskambintų draugams. Po kiek laiko šie atvežė rūbus ir jos išvažiavo namo“, – prisiminė A.Siakki.
Po savaitės merginos vėl pasirodė paplūdimyje ir atėjusios padėkojo gelbėtojams. „Tada visi pasijuokėm iš nutikimo“, – šypsojosi pašnekovas.
J.Pirožnikas taip pat prisiminė ne vieną panašų nutikimą, kai besidegindami žmonės įminga. „Per garsiakalbius vis kartojam: saugokite daiktus, nepirkite čeburekų, būkite atsargūs vandenyje, tačiau tai, panašu, įdomu ne visiems“, – pastebėjo Palangos gelbėtojas.
