Pareigūnai išaiškino sukčiautoją, kuris savo sugėrovą buvo padaręs direktoriumi

Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Egidijus Timonis Vilniaus apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje sukčiavimu kaltinamas 32 metų vilnietis J. K.
Skaičiuoja pinigus
Skaičiuoja pinigus / Vida Press nuotr.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad kaltinamasis galėjo sukčiauti bandydamas parduoti realiai neturimus automobilius vienai Norvegijos bendrovei.

Tik kruopščiai ir išsamiai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnams atlikus ikiteisminį tyrimą, pavyko išaiškinti painų sukčiautojo planą.

Siekdamas pralobti kaltinamasis 2014 metų vasarą bare Vilniuje susipažino su jau ilgą laiką išgėrinėjančiu R.V. ir pasiūlė šiam planą.

Naujasis pažįstamas norėdamas gauti atlygį savo vardu turėjo perregistruoti vieną uždarąją akcinę bendrovę. Pasiūlymo nelabai supratęs ir neįžvelgęs nieko blogo, R.V. sutiko.

Kartu nuvažiavus į Registrų centrą vyrai kaip ir tarėsi perregistravo įmonę R.V. vardu, o J.K., atsidėkodamas bare sutiktam pagalbininkui per du kartus sumokėjo 1050 litų (304,1 euro).

40052 eurai, Šiuos pinigus vilnietis išsigrynino banke, kartu ten nusivežęs bare sutiktą pagalbininką – oficialų įmonės vadovą

Po šių veiksmų kaltinamasis neketindamas prekiauti transporto priemonėmis, registravo bendrovę internetiniame automobilių aukcione, kaip įmonę, vykdančią prekybą transporto priemonėmis iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir šios įmonės vardu ten įdėjo trijų automobilių „Mercedes Benz“ galimai neteisėtai gautus duomenis su fotonuotraukomis. Skelbime buvo nurodyta bendra jų pardavimo kaina, kuri siekė 40052 eurus.

Skelbimu susidomėjo viena Norvegijos firma, kurią pardavėjas apsimesdamas įmonės vadovu, įtikino elektroniniu būdu pasirašyti minėtų transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartį. Tokiu būdu į įmonės sąskaitą buvo pervesti 40052 eurai.

Šiuos pinigus vilnietis išsigrynino banke, kartu ten nusivežęs bare sutiktą pagalbininką – oficialų įmonės vadovą ir taip savo naudai užvaldė didelės vertės svetimą turtą.

Tik pervedus pinigus ir nebepavykus susisiekti su pardavėju Lietuvoje, norvegai suprato, kad juos galėjo apgauti, todėl kreipėsi į policijos pareigūnus.

Atliekant ikiteisminį tyrimą kaltinamasis savo kaltės nepripažino. Pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 d. kaltinamajam gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų