Užkardyti – misija, kuri atrodo neįmanoma
Panašu, kad sukčiavimo tema buvo, yra ir bus aktuali dar ilgai. Vien per pirmuosius š. m. septynis mėnesius Kauno apskrities policijos pareigūnai pradėjo 553 tyrimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. „Visi bandome išrasti „vaistus“, kurie gyventojus padarytų atsparius sukčiams, tačiau šiandien tai atrodo misija neįmanoma.
Atvejų ne mažėja, o priešingai – daugėja“, – pabrėžia pareigūnas. „Vien per liepos mėnesį sulaukėme 281 pranešimo apie bandymus sukčiauti Kauno apskrityje, t. y. sukčiavimas nebuvo įvykdytas, tačiau pilietiški gyventojai apie tai mus informavo“, – pasakoja A. Gubenko, pridurdamas, kad šiais metais Kauno apskrityje sukčiai iš gyventojų ir įmonių įvairiais būdais išviliojo per 5 mln. eurų.
Schemų įvairovė plati
Pastaruoju metu „išpopuliarėjo“ sukčiavimo schema, kuomet prisistatoma Google darbuotoju. Pareigūnai pasakoja, kad dažnu atveju gyventojas sulaukia skambučio, jog buvo prisijungta prie Google paskyros, tuo pat metu asmeniui į telefono langelį iššoka klausimas „ar čia jūs bandote atkurti savo paskyrą?“, o pasimetus situacijoje, neretai paspaudžiama „taip“. „Tokiu būdu, nejučiomis, duodama prieiga prie savo telefono, t. y. ir prie savo duomenų“, – sako A. Gubenko.
Jis taip pat pasakoja, kad populiaria sukčiavimo schema išlieka ir siūlymai investuoti.
„Pastebime, kad gyventojai susiranda įvairias investavimo platformas, būna atvejų kai tiesiog paskambina ir pasiūlo investuoti. Tuomet į įvairias formas suveda savo duomenis ir netrukus sulaukia skambučio, ar čia jis domisi ir nori investuoti“, – apie tai, kaip per savo patiklumą gyventojai praranda kartais išties dideles sumas, dėsto pareigūnas. Jis taip pat primena, kad nors kai kurios schemos naudojamos rečiau, tačiau vis tiek dar pasitaiko: „Romantiniai sukčiavimai – tai sukčiavimai, kurių paskutiniu metu nebuvo mūsų apskrityje, tačiau stebime, kad laikas nuo laiko pasitaiko, kai princas iš Afrikos ar Afganistane kariaujantis kariškis moterų prašo pinigų.
Taip pat pasitaiko ir atvejų, kuomet bandoma prisidengti giminaičiu, neva tai padariusiu eismo įvykį. Apskritai, siūlau įtariai žiūrėti į įvairias nuorodas investuoti, įsidarbinti, ypač Viber ar Telegram platformose, į prašymus atvežti ar perduoti kurjeriams savo banko korteles ir/ar kitus dokumentus“.
Atsakyti, kas greičiau papuls į sukčių pinkles, lengva
„Išsiblaškęs“, – taip nedvejodamas į klausimą, kas greičiau paklius į sukčių pinkles, jaunesnis ar vyresnis, išsilavinęs ar ne, atsako A. Gubenko. „Apskritai, greičiau į pinkles paklius norintis greitai ir lengvai praturėti asmuo. Taip pat socialiai pažeidžiamos grupės atstovas. Tirdami nusikalstamas veikas matome, kad nukenčia ir vyresnio, ir vidutinio amžiaus žmonės, turintys įvairius išsilavinimus, užimantys įvairias pareigas – nuo paprasto darbuotojo iki direktoriaus“, – pastebėjimais iš darbinės kasdienybės dalinasi kriminalistas. Pasak jo, sukčiaujančių asmenų buvo ir bus, todėl, natūralu, bus ir gyventojų, kurie visgi paklius į šias nemalonias pinkles.
Ką galima padaryti daugiau dėl savęs ir kitų
„Visų pirma, nepamirškite pranešti policijos pareigūnams – taip saugosite ir save, ir kitus“, – ragindamas būti budriais, mažiau pasitikėti lengvu ir greitu uždarbiu bei būti itin atidžiais sulaukus įvairių nuorodų“, – sako A. Gubenko. Taip pat jis primena, kad puiki terpė sukčiams – priešventiniai laikotarpiai, kuomet visi skuba, bėga. Todėl, pasak jo, budrumas šiuo laikotarpiu, kaip niekad pravers.
„Ir galiausiai – dar vienas dalykas, kurį gali padaryti kiekvienas mūsų gyventojas, susidūręs su sukčiais, pranešti apie atvejį Kibernetinio saugumo centrui (https://www.nksc.lt/pranesti.html), kur suvedus gautą nuorodą, ši bus užblokuota“, – mažai žinomu patarimu, padėsiančiu ateityje nenukentėti, dalijasi patyręs kriminalistas.
