Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pareigūnai: pandemija didina riziką nukentėti internete

Apsipirkinėjimus prekybos centruose pakeitė elektroninės parduotuvės, tačiau kartu išaugo rizika tapti sukčių auka. Masalu tapo ir svetainės, siūlančios lengvą uždarbį. Kaip apsisaugoti – pasakoja pareigūnai.
„Smart ID“
„Smart ID“ / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Apie dažniausius atvejus, kai žmonės nukenčia nuo internete veikiančių sukčių, pasakoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorai Simonas Genys, Aivaras Velutis ir Irma Guobytė-Šiaulienė.

Sukčiavimas – gudri vagystė

Ištyręs ne vieną dešimtį nusikaltimų, susijusių su netikrų skelbimų talpinimu internete, prokuroras Simonas Genys sukčiavimą internete vadina gudria vagyste. „Sukčiai veikia labai apgalvotai ir pagal tam tikras schemas. Pirmiausia jie randa tinkamą platformą, kuri užtikrintų kuo didesnį žmonių srautą ir taip padidintų jų galimybę „parduoti“ neegzistuojančią prekę. Paprastai pasirenkami populiarūs skelbimų portalai, kuriuose veikia ir sąžiningi pardavėjai. Atradus tinkamą platformą, sukčiai turi jau kitą užduotį – patraukti pirkėjų dėmesį. Pastebima, kad neretai sukčiai tariamas prekes parenka pagal sezoniškumą ar kilusį žmonių poreikį. Pavyzdžiui, kalėdiniu laikotarpiu būna talpinami skelbimai, kuriuose siūlomos prekės puikiai tinka kaip dovana artimajam ar draugui, o pavasarinio karantino metu, kai niekur nebuvo galima įsigyti apsaugos priemonių, buvo siūloma įsigyti kaukių, respiratorių, pirštinių ir dezinfekcinio skysčio. Jie tikrai labai jautriai reaguoja į rinkos poreikius“, – pastebi prokuroras. Dar viena gudrybė dėmesiui atkreipti ir sužaisti pirkėjo jausmais – patraukliai maža prekės kaina. „Sukčiai, pasinaudodami tuo, jog jų siūlomos prekės kaina yra gerokai mažesnė, laimi žymiai daugiau susidomėjimo skelbimu. Nors nepagrįstai maža kaina turėtų įspėti apie tai, kad skelbimas galimai yra apgaulė, tuo susigundo tikrai didelė dalis žmonių“, – teigia prokuroras.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Elektroninė prekyba
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Elektroninė prekyba

Kaip atskirti netikrus skelbimus?

Prokuroras S. Genys atkreipia dėmesį į tai, kad atskirti, ar skelbimas yra tikras, ar tai sukčių sugalvota afera –išties sudėtinga. „Iš pažiūros skelbimas gali atrodyti visiškai neįtartinas. Susidomėjus preke ir tik susisiekus su pardavėju, bendraujant su juo galima įvertinti jo patikimumą. Labai svarbu pastebėti ar pardavėjas gali suteikti visą informaciją apie prekę, ar gali atsiųsti daugiau prekės nuotraukų, galų gale, parašyti prekę parodyti gyvai. Jei pardavėjas apsišaukėlis – dažnu atveju atsakymų į užduodamus klausimus nesulauksite, nes didelė tikimybė, kad pardavėjas tos prekės net neturi“, – įspėja prokuroras. Pabrėžtina, kad perkant prekes pagal skelbimus turi būti tam tikras informacijos vientisumas. „Jei paskambinus kontaktais, kurie nurodyti skelbime, kalba vyras, tačiau bankinį pavedimą prašoma padaryti į sąskaitą, kuri yra moters vardu, ir atvirkščiai, vertėtų susimąstyti ar tikrai saugu pirkti iš šio pardavėjo, kuris neatskleidžia savo duomenų. Būna atvejų, kad skambinant skelbime nurodytu telefono numeriu niekas nekelia ragelio, tačiau po kelių minučių jums perskambina iš kito telefono numerio ir teigia, kad su tuo asmeniu galite kalbėti apie dominančią prekę. Žinoma, tai tikrai gali būti ir sąžiningi pardavėjai, tačiau kilus nors menkai užuominai, kad kažkas tokioje situacijoje nėra iki galo aišku ir skaidru, derėtų tos prekės paieškoti kitur“, – pataria prokuroras.

Sukčiai veikia iš įkalinimo įstaigų

15min nuotr./Aivaras Velutis
15min nuotr./Aivaras Velutis

Pasakodamas apie šiuos nusikaltimus darančius asmenis prokuroras S. Genys pastebi, kad labai dažnai sukčiai veikia tiesiai iš įkalinimo įstaigų – įkalintieji atranda būdų skambinti, įdėti skelbimus jiems padeda laisvėje esantys bendrininkai. „Kad ir kaip paradoksalu, tačiau dauguma sukčiavimų įvykdoma iš įkalinimo įstaigų. Kaip žinia, ten telefonai yra draudžiami, tačiau Kalėjimų departamento duomenimis, per 2019 metus iš nuteistųjų buvo paimta beveik 6 500 telefonų ir 4 500 SIM kortelių. Matome, kad Kalėjimų departamentas tikrai daro labai daug, kad telefoniniai įrenginiai bausmę atliekančių asmenų nepasiektų, būtų surasti ir atimti, tačiau akivaizdus ir kitas faktas – šių ryšio priemonių į įkalinimo įstaigas visgi patenka labai daug. Ir kol ta problema nebus išspręsta iš esmės, negalime tikėtis, kad nusikaltimų, susijusių su netikrais skelbimais, sumažės“, – savo nuomone dalijasi prokuroras.

Sukčių įtaigumas nepalieka vietos abejonei

Prokuroras Aivaras Velutis eilę metų tiria nusikaltimus dėl sukčiavimų, susijusių su investicijomis. Trumpai tariant, šio tipo sukčiai būsimas aukas vilioja labai pelningomis investicijomis be jokios rizikos. Prokuroras, kalbėdamas apie šį sukčiavimo būdą pažymi, kad jis pagrįstas socialine inžinerija – tai yra sugebėjimu įtikinti žmogų elgtis taip, kaip pageidauja kalbantysis. Neretai investicinių sukčių taikiniais tampa tie asmenys, kurie nori greitai ir lengvai praturtėti. „Pastebima, kad pastaruoju metu visuomenei įvairiais kanalais yra formuojama nuomonė, jog investavimas yra naujoviškas būdas greitai ir lengvai užsidirbti. Tuo patikėję žmonės, nusprendžia investuoti. Sukčiai, pastebėję žmonių norą greitai užsidirbti, pradėjo tuo manipuliuoti. Kaip jie veikia? Dažniausiai paskambina asmenys, prisistatantys finansų patarėjais, kurie atstovauja Lietuvoje veikiančioms investicinėms įmonėms. Pokalbio metu pateikiama begalė informacijos, sudaromas įspūdis, kad viskas labai rimta ir patikima. Asmenims pažadama, kad jų investicija bus labai pelninga ir leis užsidirbti nemažai pinigų. Sukčiai taip pat bandys skubinti, akcentuos, kad tokia galimybė investuoti galioja trumpai“, – aiškina prokuroras A. Velutis. Sukūrus kuo įmanoma glaudesnį ryšį, sukčiai pereina į kitą etapą ir pateikia instrukcijas kaip reikia užsiregistruoti netikrose investavimo platformose. „Tam, kad registracija netikrose investavimo platformose būtų kuo sklandesnė, sukčiai pasiūlo pagalbą nuotoliniu būdu ir įtikina asmenis savo kompiuteriuose įsirašyti nuotolinę kompiuterio valdymo programą. Ši, iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodanti pagalba, leidžia sukčiams matyti asmenų naudojamus slaptažodžius ir suteikia jiems prieigą prie jūsų investavimo platformos paskyros bei joje esančių pinigų“, – įspėja prokuroras. Anot A. Velučio, iš pradžių sukčiai sukuria įspūdį, kad investuojami pinigai atneša grąžą be jokios rizikos. Noras uždirbti kuo didesnę sumą paskatina žmones investuoti vis didesnes sumas.

Apie apgavystę suvokia tada, kai sąskaitos ištuštinamos

Tai, kad yra apgaudinėjami, žmonės suvokia tik tuomet, kai, pastebėję ištuštėjusias sąskaitas, nebegali susisiekti su tariamu investicinių projektų žinovu. „Žmonės visaip provokuojami investuoti kuo didesnes sumas, jiems žadamas vis didesnis atlygis. Yra buvę atvejų, kai žmogus nori išsigryninti dalį tariamai uždirbtų pinigų, tačiau sukčiai juos sustabdo, teigdami, jog dabar nepalankus metas, vertėtų palūkėti ar panašiai. Nusikaltėliai, vos suvokę menkiausią grėsmę, kad visa jų sukurta afera gali sužlugti, tuoj pat pasisavina visus pinigus ir dingsta lyg į vandenį“, – įspėja prokuroras. Pažymėtina, kad investiciniai sukčiai iš asmenų sugeba išvilioti labai dideles pinigų sumas, kurios skaičiuojamos ir dešimtimis tūkstančių eurų.

123rf.com/Elektroninė bankininkystė
123rf.com/Elektroninė bankininkystė

Faktoriai pranešantys apie pavojų

Remdamasis savo ilgamete patirtimi prokuroras A. Velutis sako, kad yra keletas niuansų, kurie turėtų iš karto kelti abejonių dėl investicinių pasiūlymų patikimumo: „Pirmiausia, investicines paslaugas Lietuvoje gali teikti tik licenciją tam turinčios finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir finansų patarėjo įmonės. Todėl dėl investicinių pasiūlymų skambinantys asmenys turėtų prisistatyti, būti lengvai identifikuojami. Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kokiomis priemonėmis su jumis susisiekia investicinius pasiūlymus teikiantys asmenys, pasidomėti iš kur jie gavo jūsų kontaktą. Pastebima, kad sukčiai susisiekimui su potencialia auka naudoja ne tik paprastą mobilųjį ryšį, bet pasitelkia ir tokias programėles kaip „Viber“, „WhatsApp“ ir kt. Sulaukus skambučio per susirašinėjimo ir garso / vaizdo pokalbių programėles, kurio metu jums pateikiami neaiškūs pasiūlymai, turėtų sužadinti įtarimą. Be to, beveik visais atvejais sukčiai kalba ne lietuvių kalba. Visada galite paprašyti, kad jums informaciją apie pasiūlymą pateiktų raštu. Taip galėsite įdėmiau įvertinti gautą pasiūlymą. Bet kokiu atveju žmonės turi išlikti kritiški ir suvokti, jog pasiūlymai, žadantys didelę grąžą be jokios rizikos, turėtų būti ypatingai atidžiai apsvarstyti. Tokiais atvejais visada galite pasikonsultuoti su šią sritį išmanančiais žmonėmis“.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Irma Guobytė-Šiaulienė, kalbėdama apie nusikaltimų, susijusių su sukčiavimu, tyrimą sako, kad dažniausiai tyrimą apsunkina tai, kad nusikaltėliai veikia grupuotėmis, investicinių sukčiavimų atveju – dažnai net iš kelių užsienio valstybių. „Pasinaudodami šiuolaikinių technologijų galimybėmis, sukčiai gali nuslėpti savo buvimo vietą bei informaciją, kuri padėtų juos nustatyti. Tam, kad būtų surinkta kuo daugiau duomenų apie nelegaliai veikiančius asmenis, yra dedamos milžiniškos teisėsaugos institucijų pastangos, todėl neretai tokie ikiteisminiai tyrimai trunka gana ilgai“, – pasakoja prokurorė. Žmonių informavimas apie sukčių naudojamus metodus gali padėti nuo jų apsisaugoti ir išvengti nuostolių. „Labai dažnai skambinantys sukčiai prisistato atstovaujantys Lietuvoje veikiantiems bankams ar kitoms kredito įstaigoms, tačiau bendrauja ne valstybine kalba, dažniausiai – rusų. Žmonės, sulaukę tokio pobūdžio skambučių, turėtų įdėmiai įvertinti, kodėl į juos kreipiasi užsienio kalba ir neatmesti galimybės, jog tapo sukčių taikiniu. Vienas iš labiausiai nustebinusių atvejų – kai Klaipėdos rajono gyventojai į mobilųjį telefoną skambinusi moteris, prisistatė kaip vieno Lietuvoje veikiančio komercinio banko atstovė ir siūlė investuoti į kriptovaliutas. Nukentėjusiajai net nekilo mintis paklausti, kodėl jai skambinanti moteris bendrauja rusų kalba“, – pasakoja I. Guobytė-Šiaulienė.

Per praėjusius 2020 metus vien Klaipėdos apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje pradėta 12 ikiteisminių tyrimų susijusių su investiciniu sukčiavimu ir 39 ikiteisminiai tyrimai, susiję su netikrų skelbimų talpinimu internete. Prokurorai pastebi, kad žmonės ne visada linkę pranešti teisėsaugos pareigūnams apie tai, jog nukentėjo nuo sukčių. Pagrindinis neinformavimo motyvas – prarasta nedidelė suma. Tačiau, jei gyventojai praneštų apie kiekvieną sukčiavimą, kad ir mažavertį, būtų galima surinkti kuo daugiau informacijos, padedančios išsiaiškinti sukčius, perkvalifikuoti jų daromus nusikaltimus.

Internetinėje erdvėje įvairiais būdais veikiantys sukčiai yra reali grėsmė. Labai svarbu kritiškai įvertinti informaciją apie prekę ar paslaugą ir nepriimti skubotų sprendimų. Kas turėtų kelti įtarimų, perkant internetu ar nusprendus investuoti:

  • pardavėjas vengia / delsia suteikti daugiau informacijos apie prekę ar paslaugą;
  • bendravimas su keletu žmonių dėl tos pačios prekės ar paslaugos;
  • ypatingai maža kaina;
  • dosnus ir greitas uždarbis be jokios rizikos;
  • spaudimas tuoj pat priimti sprendimą;
  • prašymas pateikti asmens duomenis ar prieigą prie jūsų kompiuterio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs