Jei kai ką tenkina dabartinė situacija, kuomet yra ištiriama tik ketvirtadalis visų vagysčių, tai galima nieko nekeisti, tačiau policija pasirengusi daryti viską, kad nusikalstamos veikos būtų tiriamos daug efektyviau. Pabrėžiame, kad joks sprendimas šiandien dar nėra priimtas, tačiau kartu su LR generaline prokuratūra aktyviai dirbama, siekiant pagerinti ir pagreitinti nusikaltimų tyrimą ir ištirti kuo daugiau nusikalstamų veikų.
Išdėstyti teiginiai, kad ikiteisminių tyrimų prioritetų nustatymas yra negalimas, o aptariamas teisės aktas pažeidžia konstitucines žmogaus teises, reguliuoja ar veikia baudžiamojo proceso vykdymo procedūrines taisykles, įteisina policijos atsakomybę tik už tam tikrų kategorijų nusikalstamų veikų išaiškinimą ir ištyrimą bei įtvirtina, kad esminius sprendimus dėl konkrečių nusikalstamų veikų tyrimo priiminės kriminalinės policijos operatyvinių grupių pareigūnai, yra neteisingi ir visiškai nepagrįsti.
Policija preziumuoja, kad reikia tirti visas nusikalstamas veikas, tačiau prioritetus nukreipti į labiausiai pavojingas nusikalstamas veikas.
Įstatymas diferencijuoja nusikalstamas veikas pagal jų sunkumą ir pavojingumą atsižvelgiant į tai, kokioms įstatymo saugomoms vertybėms padaroma žala ir, numatydamas skirtingo griežtumo sankcijas, neabejotinai akcentuoja nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei svarbumą prieš nusikalstamas veikas turtiniams interesams ir pan.
Projekte nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ši nuostata yra suderinta su įstatymo nuostatomis, taip pat atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą žmogaus teisės į greitą bylos išnagrinėjimą principą.
Taigi, policija preziumuoja, kad reikia tirti visas nusikalstamas veikas, tačiau prioritetus nukreipti į labiausiai pavojingas nusikalstamas veikas. Projekte numatyta, kad tik nesant pakankamai finansinių ir žmogiškųjų resursų tirti turimus ikiteisminius tyrimus, vadovas, organizuodamas darbą, ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, planuodamas turimų nusikalstamų veikų tyrimą, privalo nustatyti turimų ikiteisminių tyrimų prioritetus.
2013 m. duomenimis, vienam tyrėjui, turinčiam pareigą atlikti ikiteisminį tyrimą, per metus vidutiniškai tenka virš 60 nusikalstamų veikų, t.y. 1 veikos tyrimui vidutiniškai galima skirti tik 4 dienas, o prokuroras vidutiniškai vienos nusikalstamos veikos tyrimo organizavimui ir kontrolei gali skirti mažiau nei vieną darbo dieną, kas visiškai nepriimtina tiriant sunkius, sudėtingus, grupės asmenų padarytus nusikaltimus.
Tuo pačiu siekiama išgyvendinti kritikuotiną praktiką, kai tyrėjai, savo žinioje turintys įvairaus pobūdžio ikiteisminius tyrimus, pirmiausia pajėgas skiria lengvesnių nusikalstamų veikų tyrimui, nes jų tyrimo terminai įstatymu nustatyti trumpesni, o sunkesnių nusikaltimų tyrimai, kuriems išaiškinti ir turi būti skiriamos didesnės pajėgos, yra atidedami dėl ilgesnių terminų.
Europos žmogaus teisių teismas yra pasisakęs, jog valstybinės institucijos privalo užtikrinti kompetentingą ir efektyvų nusikaltimų tyrimą. Teismo teigimu, nusikaltimų tyrimo metu valstybinės institucijos gali susidurti su praktiniais sunkumais ir turi pasirinkti bei nusistatyti prioritetus tirti sunkiausius nusikaltimus.
Pažymėtina, kad prokuroro kaip ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir jam vadovaujančio subjekto statusas yra aiškiai apibrėžtas ne tik Konstitucijoje, bet ir LR baudžiamojo proceso kodekse ir nėra šio projekto reguliavimo dalykas. Nediskutuotina, kad ikiteisminio tyrimo atlikimą ikiteisminio tyrimo įstaigai paveda ir jį koordinuoja prokuroras. Projektu siekiama, kad aukštesnio prioriteto ikiteisminiai tyrimai būtų nedelsiant perduoti specializuotų padalinių pareigūnams proceso veiksmams atlikti, o žemesnio prioriteto atveju, operatyvinės grupės pareigūnai būtų įpareigoti iškart atlikti visus būtinus pirminius veiksmus.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos komentaras:
Šiais projektais kaip tik siekiame užtikrinti galimai pažeistas žmonių teises į nusikaltimo ištyrimą. Šiandien žiniasklaidoje pateikta informacija, kad policija netirs vagysčių, kurių vertė mažesnė nei 32,5 tūkstančių litų, ar tirs jas tik tuomet, kai neturės darbo, yra visiškas absurdas. Dar kartą pabrėžiu, kad policija kai tyrė taip ir tirs visas nusikalstamas veikas, kaip tai ir numato LR baudžiamojo proceso kodeksas. Tačiau turbūt logiška, kad numačius tyrimo prioritetus, vieniems nusikaltimams tirti bus „metamos“ didesnės mūsų pajėgos ir resursai.
Policija nesiekia nusimesti krūvių, tik nori nukreipti savo veiklą ten, kur žmogui labiausiai skauda. Todėl labai apmaudu, kad kai kurie socialinių partnerių kolegos klaidina ir gąsdina visuomenę, arba nebūdami įsigilinę į projekto idėją, arba turėdami tam tikrų savo siaurių tikslų ar interesų.
A.Cininas: „Kaip Generalinis prokuroras BPK trolina“
Savo poziciją šia tema ketvirtadienį jau spėjo pareikšti ir sostinės teisėjas Audrius Cininas, kuris ketvirtadienį paskelbė savajame „Facebook“ puslapyje komentarą, pavadintą „Kai pGeneralinis prokuroras BPK trolina“.
Vilniaus apygardos teismo teisėją A.Cininą glumina pareigūnų mintys, nepaisant užsivertimo „šūdbylėmis“, netirti dalies nusikaltimų: „Generalinis prokuroras trolina BPK“.
