P.Gražuliui buvo inkriminuoti trys administraciniai teisės pažeidimai – pasipriešinimas policijai, perėjimas policijos užtvaro su užrašu „stop“ bei policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas.
Teismas paskelbė, kad nagrinės tik surašytą protokolą dėl perėjimą policijos užtvaro su užrašu „stop“.
Bylą nagrinėjantis teisėjas Valdas Bugelevičius paaiškino, kad, kai traukiamas atsakomybėn Seimo narys už pažeidimus, už kuriuos numatytas administracinis areštas, būtina gauti išankstinį Seimo sutikimą suvaržyti parlamentaro laisvę.
„Priminsiu, kad Seimas nesutiko, kad P.Gražulis būtų traukiamas baudžiamojo atsakomybėn, todėl noriu įspėti, kad bus nagrinėjama tik dėl vieno pažeidimo, numatyto Administracinio kodekso 187 straipsnyje 4 dalyje, kurioje sankcijoje nėra numatytas administracinis areštas. Prašau apsiriboti šios bylos ribomis, prašau duoti paaiškinimus tik dėl vieno pažeidimo, kadangi, kai paminėjau procesas dėl kitų negalimas“, – sakė teisėjas V.Bugelevičius.
Už policijos užtvaro su stop juosta perlipimą P.Gražuliui gresia bauda nuo 100 iki 200 litų.
P.Gražulio administracinė byla buvo nagrinėta iš esmės, Seimo narys davė paaiškinimus teismui.
„Kaip pilietis ir žmogaus pasielgiau sąžiningai ir atsakingai, aš tvirtai įsitikinęs, kad Konstitucija gina šeimą ir ją saugo, o seksualinių santykių propagavimas nukreiptas prieš šeimą. Elgiausi pagal Konstituciją. 1987 metais dalyvavau mitinge prie A.Mickevičiaus paminklo. Mitingas buvo neteisėtas, bet teisingas“, – emocingai teisme kalbėjo P.Gražulis.
Seimo narys prisipažino kaltas, prašė skirti jam nuobaudą ir negaišti laiko. Tačiau teigė, kad jeigu kiltų tokia pat situacija, jis vėl taip pat pasielgtų.
Teisėjui paskelbus, kad bus peržiūrima vaizdo medžiaga, P.Gražulis pareiškė, kad tai vėl laiko gaišimas – „visa Lietuva žino, kad peršoko tvorą“.
„Gerai kad peršokau, ne visai supuvęs“, – gėrėjosi savimi parlamentaras.
Teismas peržiūrėjo dalį vaizdo medžiagos, nes pilna apimtis siekia net devynis kompaktinius diskus.
Tačiau peržiūrėjęs vaizdo medžiagą P.Gražulis susigriebė, kad nemato toje medžiagoje „stop“ juostos, kurios peršokimu yra kaltinamas.
„Peršokau tvorą, o ne juostą. Mes per tą šventą juostą neperšokom. Vadinasi, nekaltas“, – padarė išvadą Seimo narys.
Byloje dalyvavęs policijos atstovas Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Gintaras Mažintas paprieštaravo tokiam pastebėjimui, teigdamas, kad „stop“ juosta buvo, tačiau jos nesimato, nes buvo filmuota iš kitos pusės, iš kurios juostos nematyti. Tačiau P.Gražulis neatlyžo, manydamas, kad reikia specialaus tyrimo dėl „stop“ juostos.
Teismas prie P.Gražulio bylos grįš balandžio 13 dieną. Tada turėtų įvykti baigiamosios kalbos.
Be to, policijos atstovą teisėjas įpareigojo pateikti specialiųjų priemonių planą viešajai tvarkai užtikrinti. Pagal šį planą veikė policija.
Penktadienį teismas taip pat išsprendė dėl anksčiau P.Gražulio pateiktų prašymų – nusprendė neapklausti buvusio sostinės mero, išdavusio leidimą eitynėms, nes parlamentaras sakė turįs žinių, jog meras buvo spaudžiamas išduoti leidimą. Parlamentaras taip pat norėjo, kad jo byloje liudytų Švedijos užsienio reikalų ministras, JAV ambasadorius Lietuvoje, parlamentarai. Teismas šį prašymą atmetė, nes galimas spaudimas išduoti leidimą nėra šios bylos dalykas.
Balandžio 13 dieną taip pat bus nagrinėjama P.Gražulio bendražygio per minėtas eitynes Kazimiero Uokos administracinė byla.
Šios dvi bylos į Vilniaus miesto 1-ąjį teismą grįžo, kai vasario 24 dieną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija nutarė grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti politikų patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą.
2010 metų lapkričio pradžioje Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas buvo nutraukęs administracinių teisės pažeidimų bylas K.Uokai bei P.Gražuliui. Jo teigimu, parlamentarų veiksmai per seksualinių mažumų eitynes buvo verti baudžiamųjų bylų. Seimas atsisakė panaikinti šių parlamentarų teisinį imunitetą ir leisti suvaržyti jų laisvę, todėl esą bylos nebuvo galima nagrinėti, nes už jų pažeidimus gresia ir areštas.
Šį apylinkės teismo sprendimą sostinės policija apskundė LVAT, kuris pareiškė, kad pirmosios instancijos teismas bet kuriuo atveju turėjo nagrinėti Seimo narių patraukimo administracinėn atsakomybėn bylą už vieną iš inkriminuotų veikų, už kurią nenumatyta administracinio arešto nuobauda.
Seimo nariai P. Gražulio ir K.Uoka administracinėn atsakomybėn buvo patraukti už tai, kad prieš porą metų vykusių homoseksualų eitynių metu Vilniuje, šalia Baltojo tilto, pasipriešino policijos pareigūnams, perėjo policijos užtvarus, pažymėtus specialiąja juosta su užrašu „stop policija“ ir nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų.
Pirmosios Lietuvoje seksualinių mažumų eitynės vyko 2010 metų gegužę.