Pagrindinį pranešimą skaitęs VSAT vadas Renatas Požėla susirinkusiesiems pristatė tarnybos veiklą praėjusiais metais. Jis apžvelgė situaciją prie Lietuvos sienos, jos kontrolės statistiką, aktualiausius pasieniečių veiklos klausimus, VSAT vykstančius pokyčius, problemines sritis ir naujus iššūkius, finansų, žmogiškųjų išteklių valdymo ir logistikos aspektus, akcentavo svarbiausius tarnybos tikslus ir vizijas 2018-aisiais.
Pristatydamas praėjusių metų savo vadovaujamos tarnybos rezultatus R.Požėla pasidžiaugė, kad prieš dvejus metus pradėtos realios organizacinės pertvarkos toliau tęsiamos ir yra kryptingai orientuotos į veiklos efektyvinimą, darbuotojų pajėgų bei jų motyvacijos didinimą.
Kalbėdamas apie padėtį prie sienos VSAT vadas akcentavo ir toliau kasmet mažėjantį valstybės sienos pažeidimų ir sulaikytų pažeidėjų skaičių. 2016 metais tokių nusikalstamų veikų VSAT pareigūnai užkardė 127, pernai – 97. Prieš dvejus metus pasieniečiai iš viso sulaikė 216 valstybės sienos pažeidėjų, 2017 metais – 117.
Su neteisėta migracija sietinas kas trečias valstybės sienos pažeidimas. Kitais atvejais fiksuojama, jog valstybės siena pažeidžiama neteisėtai gabenant draudžiamus krovinius, dažniausiai – tabako gaminius.
R.Požėla akcentavo nuo 2014 m. fiksuojamą tendenciją, kai neteisėti migrantai į Lietuvą dažniau stengiasi patekti per vidaus sieną, t. y. iš Latvijos, nei iš Baltarusijos.
Nors tarp dažniausiai sulaikomų neteisėtų migrantų ir toliau daugiausiai yra vietnamiečiai, tačiau įkliuvusių šios šalies piliečių skaičius ir toliau mažėja.
Daugiausiai Vietnamo piliečių VSAT pareigūnai buvo sulaikę 2015 metais – 382. 2016-aisiais buvo sulaikyti 226 migrantai iš šios Azijos valstybės, pernai – 120.
Anot R.Požėlos, viena iš tokio mažėjimo priežasčių yra pastebimai efektyvesnis teisėsaugos žinybų darbas tiek sulaikant, tik ir organizuojant Vietnamo piliečių išsiuntimą iš šalies. Veiksminga prevencine priemone tapo ir naujų stebėjimo sistemų diegimas Lietuvos pasienyje, pabrėžiama VSAT atstovų penktadienį paviešintame pranešime.
Pasieniečių išaiškintų kontrabandos gabenimo atvejų sumažėjo nuo 336 užpernai iki 313 pernai. Sulaikytų cigarečių, kurios ir toliau išlieka populiariausia kontrabandine preke, kiekiai išliko beveik tokie pat: užpernai sulaikytas 1 milijonas 170 tūkstančių pakelių, 2017-aisiais – 1 milijonas 200 tūkstančių pakelių.
Tokių veikų užkardymas, VSAT vado teigimu, liks prioritetine veiklos kryptimi.
Ir toliau bus siekiama diegti sienos stebėjimo sistemas ten, kur jų dar trūksta, bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais.
Vidaus saugumo fondo 2014–2020 m programos lėšomis per ateinančius dvejus metus planuojama atnaujinti anksčiau įdiegtos sienos stebėjimo sistemas Viešvilės, Plaškių, Vileikių, Lavoriškių, Gintaro Žagunio ir Padvarionių užkardų ruožuose. Biudžeto lėšomis 2018 metais planuojama įdiegti sienos stebėjimo sistemą Vištyčio užkardos veikimo teritorijoje.
Pernai Lietuvos biudžeto lėšos įrengta apsauginė tvora prie valstybės sienos su Kaliningrado sritimi.
Pasak VSAT vado R.Požėlos, nesnaudžia ir nusikaltėliai, kurie savo neteisėtų veikų vykdymui vis dažniau pasitelkia įvairius techninius įrenginius ir nepilotuojamus orlaivius, stebina savo išradingumu ir fantazija.
Pasak R.Požėlos, nesnaudžia ir nusikaltėliai, kurie savo neteisėtų veikų vykdymui vis dažniau pasitelkia įvairius techninius įrenginius ir nepilotuojamus orlaivius, stebina savo išradingumu ir fantazija.
Šiuo metu techninių sienos kontrolės sistemų pagalba stebimi 36 proc. visos valstybės sienos ilgio.
Tarnybos vadas pristatė ir teisės aktų pokyčius. Vietoje anksčiau tarnybos veiklą reglamentavusių Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymų priimtas naujas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas. Jame patikslintos VSAT funkcijos ir pareigūnų įgaliojimai, įstatymiškai įteisintas tarnybinių pasieniečių orlaivių panaudojimas, pareigūnų pasitelkimas kitoms vidaus reikalų centrinėms įstaigoms atliekant savo funkcijas.
Be to, naujajame įstatyme panaikinti teisinio reguliavimo prieštaravimai ir užtikrinti teisinio reguliavimo ekonomiškumo, glaustumo, aiškumo, efektyvumo principai.
Taip pat nustatytas teisinis pagrindas optimizuoti VSAT padalinių valdymą juos centralizuojant – vietoje septynių juridinių asmenų liko vienas, Taip optimizuotas ir centralizuotas tiek finansinių, tiek materialinių ir žmogiškųjų išteklių valdymas. Bendras trijų etapų reorganizacijos ekonominis efektas – 2 milijonai eurų.
Kalbėdamas apie tarptautinį bendradarbiavimą VSAT vadas pažymėjo, kad yra kuriami puikūs santykiai su didžiąja dauguma viso regiono pasienio tarnybų (Suomija, Estija, Latvija, Lenkija, Baltarusija, Moldova, Ukraina), VSAT atstovas dalyvauja bendrame projekte Jordanijoje.
Pernai vyko nemažai bendrų pratybų su Lietuvos kariuomene. VSAT karo metu priskiriama ginkluotosioms pajėgoms, kurios privalo būti parengtos greitam reagavimui, gerai tarpusavio sąveikai ir greitam pergrupavimui, taip pat sąveikai su NATO sąjungininkų pajėgomis. Todėl būtina ir toliau didelį dėmesį skirti VSAT kovinės parengties ir pajėgumų didinimui.
R.Požėla akcentavo, jog praėjusiais metais tarnybos pasirengimas atremti galimas išorės grėsmes patikrintas realiomis sąlygomis – nemenku iššūkiu pasieniečiams tapo Rusijoje ir Baltarusijoje vykusios pratybos „Zapad 2017“.
Kalbėdamas apie pasieniečių darbo užmokestį R.Požėla įvardino, kad šiuo metu vykdomos įmanomos priemonės pagal Vidaus tarnybos statuto nuostatas.
Šių metų VSAT asignavimai, palyginus su praėjusiais, padidėjo daugiau kaip 2,2 mln. eurų, arba 3,3 proc.
Papildomai lėšų – 423 tūkst. eurų – skirta Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti pareigybių komplektavimui ir pareigūnų darbo užmokesčio didinimui – 1,7 mln. eurų, minimalios mėnesinė algos didinimui ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio didinimui – 210 tūkst. eurų, pareiginės algos bazinio dydžio didinimui – 820 tūkst. eurų.
VSAT vadas akcentavo, kad prioritetine veiklos sritimi ir toliau lieka visapusiškas sienos kontrolės stiprinimas: naujų stebėjimo sistemų diegimas, transporto priemonių parko atnaujinimas, personalo motyvacijos ir kvalifikacijų kėlimas.
Šiandieniame renginyje, be VSAT vado R.Požėlos ir jo pavaduotojų, dalyvavo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Mindaugas Silkauskas, Vyriausybės, Seimo atstovai, centrinės įstaigos padalinių vadovai, VSAT rinktinių bei užkardų vadai, svečiai iš Generalinės prokuratūros, policijos, kariuomenės, profesinių sąjungų ir kitų institucijų.
Pasieniečių veiklą savo pasisakymuose taip pat vertino vidaus reikalų ministras, Prezidentės patarėjas, Seimo atstovai ir profesinių sąjungų vadovai.
Renginio pabaigoje ministras E.Misiūnas keturiems VSAT pareigūnams įteikė vidaus tarnybos majorų laipsnius.
