Internete patikėjusi nepažįstamosios pasakojimais apie ištikusias nelaimes, 48 metų moteris prarado beveik 3 200 eurų. Siekiant ją surinkti, moteris pinigus skolinosi iš greitųjų kreditų bendrovės.
Kėdainių teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje 23 metų G.V. kaltinama sukčiavimu, neteisėtu duomenų panaudojimu bei prisijungimu prie svetimo internetinio banko.
Įtariama, kad kaltinamoji apgaulės būdu pasisavino pinigus iš nukentėjusiosios. Pastaroji interneto pažinčių svetainėje susirašinėjo su jos sugyventiniu. Moteris, įtariama, rašė melagingas žinutes, esą vyras su vežtu kroviniu sulaikytas užsienyje, jam reikalingi pinigai grįžti į Lietuvą. Nukentėjusiajai patikėjus, pinigai buvo pervesti į kaltinamosios bei jos sugyventinio sąskaitas. Pastarasis, įtariama, apie vykdomą neteisėtą veiką nežinojo.
Neturėdama reikiamos sumos, nukentėjusioji pasiėmė paskolą iš bendrovės, teikiančios greituosius kreditus. Moteris iš viso atliko 23 bankinius pavedimus į dvi skirtingas sąskaitas, trečiadienį pranešė prokuratūra.
Ji teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad apgaulė tuo nesibaigė – kaltinamoji G.V., norėdama iš nukentėjusiosios išvilioti daugiau pinigų, jai paskambino ir pasakė, kad vyro, su kuriuo ji bendravo internete, dukra mirė ir jam reikalinga finansinė pagalba.
Kaltinamoji įkalbėjo nukentėjusiąją padiktuoti savo elektroninės bankininkystės duomenis, o tuo pasinaudojant buvo atliktos pinigų išgryninimo operacijos. Supratusi, kad ją apgavo, nukentėjusioji kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai. Jiems vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras Arvydas Bernotavičius.
Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą bei neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone numato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
