Lietuvos muitinė sunaikino daugiau kaip 575 kg (575 kg 420,6 g) kokaino. Narkotikai buvo sudeginti Šiaulių rajone esančios bendrovės pavojingų atliekų deginimo įrenginyje, griežtai laikantis teisės aktų, reikalavimų ir prižiūrint Lietuvos muitinės pareigūnų komisijai.
Labai svarbu, kad nė gramas narkotinės medžiagos neatsidurtų kitur, nei numatyta.
Prieš pusantro mėnesio čia pat supleškėjo panašus kiekis hašišo. Bendrovės „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo įrenginyje Lietuvos muitinė sunaikino didžiausią institucijos istorijoje šiais metais sulaikytą hašišo kiekį – 656 kilogramus.
Sunkiuosius narkotikus muitinė naikino pernai balandį. Tąkart, buvo naikinamas kokainas, heroinas, amfetaminas, metamfetaminas, LSD, sintetinių kanabinoidų dariniai ir kiti psichotropinių medžiagų turintys preparatai.
Procedūra – gana paprasta, tik jaučiama šiokia tokia įtampa. Labai svarbu, kad nė gramas narkotinės medžiagos neatsidurtų kitur, nei numatyta. Dėl to kiekvieną procesą prižiūri pareigūnai. Akylas stebėjimas vyksta iki tol, kol iš pavojingo narkotiko lieka tik vandeniu sulaistyti pelenai.
Maišai iš pradžių pateko į vertikalią šachtą su dviem vožtuvais. Jie reikalingi tam, kad, atidarius horizontaliai einančią degimo kamerą, iš kuro padavimo kamerų nepatektų papildomo oro.
Degimo kamera pamažu sukasi. Ten temperatūra siekia apie 800 laipsnių ir palengva kyla, kol pasiekia ir 1200 laipsnių. Karšti pelenai užpilami vandeniu ir maišuose keliauja į laidojimo vietas.
Krosnies karštis panaudojamas elektros energijai gaminti. Susirinkusieji pajuokavo, kad tai, galbūt, brangiausiai pagamintos kilovatvalandės Lietuvos istorijoje.
Įtartinas krovinys, įtartinas maršrutas
Lietuvos muitinė informuoja, kad kvaišalai buvo sulaikyti šių metų gegužę, kai į Klaipėdos uostą iš Pietų Amerikos atplaukė krovinys – metalo liejimo formos, skirtos vienai Lietuvoje įkurtai įmonei, kurios direktorius, Lietuvoje leidimą gyventi turintis Rusijos pilietis, šiuo metu gyvenantis Rusijoje.
Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams įtarimų kėlė tiek pats krovinys, tiek jo maršrutas.
Liejimo formos, neva skirtos plastikiniams gaubteliams ir dangteliams gaminti, į Lietuvą buvo plukdomos iš Ekvadoro, užsukant į Kolumbiją, taip pat Vokietijos Hamburgo uostą.
Ne paslaptis, kad būtent iš šių Pietų Amerikos šalių atgabentuose kroviniuose pastaraisiais metais Lietuvoje sulaikyta ne viena kvaišalų siunta.
Kai į Klaipėdą buvo atplukdytos ir uoste iškrautos šešios liejimo formos, iš karto matėsi, kad detaliai patikrinti įrenginius bus labai sudėtinga – liejimo formos buvo masyvios ir labai sunkios – kiekviena svėrė po 3,5 tonos.
Pareigūnams įtartina pasirodė ir tai, kad krovinį sudarė vien liejimo formos – trūko gamybos procesui būtinų liejimo staklių.
O ir patys įrenginių gavėjai – Vilniuje įregistruotos mažosios bendrijos atstovai negalėjo aiškiai pasakyti, ką nori veikti su šiais įrenginiais, neturėjo jų brėžinių. Vienu metu kalbėję, kad ketina pradėti gamybą Lietuvoje, vėliau jau teigė svarstantys įrenginius perparduoti.
Plieninė forma – tik pakuotė narkotikams
Patikrinimui itin aktyviai ėmė priešintis ir įmonei–gavėjai atstovavęs advokatas. Nė vienas įmonės darbuotojas taip ir nepasirodė pasiimti krovinio. Tiek žodžiu, tiek raštais muitinei spaudimą daręs teisininkas tikino, kad toks patikrinimas esą nepataisomai sugadintų jo kliento įrenginius.
Tačiau muitininkai šiam spaudimui nepasidavė ir įrodė, kad tikrinimas nesugadins įrenginių. Juolab kad net išoriškai juos apžiūrėjus buvo matyti keletas konstrukcinių klaidų (imitaciniai vamzdeliai, nebaigtos gręžti ertmės).
Formos atrodė lyg būtų dirbtinai sendintos – subraižytos, apipiltos rūdijimą skatinančiu skysčiu ir pan. Tai tik didino įtarimus, jog viduje gali būti slepiamas nelegalus krovinys, o pačios liejimo formos tėra muliažas.
Vienintelis būdas įsitikinti, ar įrenginių viduje nėra paslėpta nedeklaruotų daiktų, buvo tiesiog pragręžti storą (1 cm storio) liejimo formos sieną.
Vienintelis būdas įsitikinti, ar įrenginių viduje nėra paslėpta nedeklaruotų daiktų, buvo tiesiog pragręžti storą (1 cm storio) liejimo formos sieną.
Liepos pabaigoje atsargiai pragręžus vieną iš įrenginių, paaiškėjo, kad ten slepiami kvaišalai – ant grąžto liko baltos spalvos miltelių, o pirminis narkotikų aptikimo testas parodė, jog tai kokainas.
Muitinės kriminalistai nedelsdami pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl narkotikų kontrabandos, o liejimo formų ardymo darbai tęsėsi toliau ir užtruko ne vieną dieną.
Įrenginių kraštai buvo frezuojami, po to galingu magnetu nukeliami jų dangčiai, šitaip atveriant aušinimo kameras.
Liejimo formų viduje, aušinimo kamerose rastos sandariai supakuotos, silikonu užlietos kvaišalų pakuotės. Iš viso aptiktos 576 pakuotės su kokainu, kurių svoris (brutto) siekė apie 610 kg.
Sulaikyti kvaišalai buvo perduoti ekspertams, kurie tiksliai nustatė jų sudėti, grynumą ir kiekį. Po šios ekspertizės, atmetus pakuočių ir tirti sunaudotų miltelių svorį, naikinti perduotas 575 kg 420,6 g kokaino kiekis, kuris ir buvo sudegintas aukštos kaitros krosnyje Šiaulių rajone.
Tuo pačiu metu muitininkai sunaikinti atvežė ir beveik 193 kg kanapių dervos. Šis hašišas buvo sulaikytas dar 2015 m., kai pareigūnai patikrinti sustabdė latvio vairuojamą vilkiką, o šio puspriekabės dugne buvo aptikta gerai įrengta slėptuvė, kurią muitininkams atverti pavyko tik pasitelkus į darbą ugniagesius.
