Kaip informuoja Generalinė prokuratūra, kaltinimai dėl mažamečių vaikų tvirkinimo, vaikų įtraukimo dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose ir jų išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti, pornografinio turinio dalykų gaminimo ir laikymo, mažamečių vaikų išžaginimo ir jų seksualinio prievartavimo pateikti buvusiam karininkui Sauliui Vitkui. Nuo pedofilo nukentėjo vienuolika 9–13 metų mergaičių.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis su mažamečiais vaikais susipažindavo socialiniuose tinklalapiuose, prisistatydamas mažamečiu asmeniu. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir sėkmingai atliktas, kai į Kriminalinės policijos biurą kreipėsi vieno iš šalyje veikiančių socialinių tinklalapių administratoriai, kuriems pasirodė įtartini pokalbiai tarp lankytojų apie pornografinių nuotraukų darymą už pinigus.
Už didžiausią iš kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų šiuo metu galiojantis Baudžiamasis kodeksas numato 15 metų laisvės atėmimo bausmę.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per 2009 m. seksualinę prievartą vaikai patyrė 199 atvejais, dėl seksualinių nusikaltimų nepilnamečių atžvilgiu Lietuvos Respublikos prokuratūroje baigti 106 ikiteisminiai tyrimai dėl 61 vaiko, 53 ikiteisminiai tyrimai dėl 28 vaikų nutraukti, kiti ikiteisminiai tyrimai tęsiami. Bendras šių nusikaltimų ištyrimo rodiklis – 77,1 proc.
Papildyta 12.15 val.: Agentūra BNS praneša, kad trečiadienį spaudos konferencijoje Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Simonas Slapšinskas bei Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis teigė, kad nuo pedofilo nukentėjo 11 devynerių – trylikos metų mergaičių. Keturios iš jų esą buvo seksualiai prievartautos ar žagintos, o šie veiksmai buvo atliekami skirtinguose Lietuvos miestuose, tiek gyvenamosiose, tiek viešose vietose.
Pasak teisėsaugininkų, kai kada mergaitės būdavo žaginamos ar prievartaujamos pakartotinai.
„Tyrimas vyko beveik 2,5 metų (...). Mes manome, viliamės, kad nustatėme visas aukas, kurios buvo prievartautos ir išžagintos“, – teigė T.Ulpis. Pasak prokuroro, S.Vitkaus kompiuteryje buvo rasta apie 100 tūkst. vaikų nuotraukų.
Teisėsaugininkų žiniomis, S.Vitkus nusikaltimus darė vienas, ir jis veikė 2006–2009 metų periodu. Anot jų, pedofilus galima skirstyti į tuos, kurie dalinasi pornografine medžiaga, ją parduoda ir tuos, kurie „dirba dėl savęs“. Būtent toks esą buvo ir S.Vitkus. Jis neva kaupdavo nuotraukas tiek iš viso pasaulio, tiek iš savo asmeninių „žygių“.
„Visko ten yra, ir yra tikrai baisių dalykų“, – tvirtino T.Ulpis.
Pareigūnai tvirtino, kad nusikalstama veikla buvo vykdoma skirtinguose socialiniuose tinklapiuose, o vaikai, į kaltinamojo pinkles patekdavo manipuliuojant jų patiklumu, kritiško mąstymo stoka. Vaikams už tai pinigais S.Vitkus neatsilygindavo.
Pasak T.Ulpio, būta atvejų, kad vaikai būdavo šantažuojami, kad jei jie nesielgs kaip liepta, jų nuotraukos bus paviešintos. Šantažas trukdavo keletą mėnesių Ilgiausia pažintis tarp S.Vitkaus ir vienos nukentėjusiųjų truko apie trejus metus.
„Būdavo laike ištęstas bendravimas, keitimasis viena informacija, prikalbinama, kad būtų vienokio pobūdžio nuotrauka (atsiųsta – BNS) ir sakykime, kad tas veiksmas išsirutulioja iki tokių dalykų (...) Žmonės, kurie turi tokį polinkį, jie randa tas aukas, kurios pastiki, kurios įeina į kontaktą ir toliau išsivynioja, išsirutulioja baisūs dalykai (...) Tas nekontroliuojamas bendravimas vaikų, (reikėtų – BNS) kad tėvai pažiūrėtų su kuo vaikas bendrauja“, – teigė T.Ulpis.
Pats kaltinamasis, pasak teisėtverkos pareigūnų, pripažįsta tik dalį inkriminuojamų veikų. Jis esą teigia nežaginęs ir neprievartavęs mergaičių. Pasak teisėsaugininkų, jis gali būti teisiamas dėl jam priskiriamų nusikaltimų. Šiuo metu S.Vitkus yra suimtas.
„Tai nėra įprastas atvejis. Ačiū Dievui, kad tokių atvejų nėra daug (...). Pagrindo abejoti, kad žmogus nesuvokia, ką daro, nėra“, – sakė S.Slapšinskas.
Pasak T.Ulpio, nukentėjusių vaikų tėvai anksčiau už pareigūnus žinojo apie galimas nusikalstamas veikas, tačiau abejodami teisėsaugomis galimybėmis, nesikreipė į pareigūnus.
„Visos aukos, paėmus socialinį lygmenį tėvų pajamas, tai jos buvo vidutinio lygmens. Galiu pasakyti, kad mes tyrimo metu susidūrėme, kad mes patys identifikavę aukas, (sužinodavome, kad – BNS) tėvai jau žinojo, kad buvo tokie įvykiai, tačiau jie netikėjo, kad tai gali būti ištirta, tai, kas buvo pasiųsta internetu, tai, kas buvo išplatinta, tų vaikų nuotraukos (...) (Jie – BNS) abejojo, kad policija, teisėsauga gali tai ištirti“, – tvirtino T.Ulpis. Anot jo, visos nuotraukos buvo surinktos, jos nepateks į viešąją erdvę, o po teismų bus sunaikintos.
Pareigūnai kelis kartus tvirtino, kad vaikų tėvai turėtų pasidomėti, su kuo bendrauja jų vaikai internetu, nes grėsmių elektroninėje erdvėje mažamečiams yra.
„Grėsmė visada yra. Ar ji didėja ar mažėja, sunku vertinti. Bet grėsmė egzistuoja, priklauso nuo to, kur naršo, (...) Tėvai turėtų žinoti, kad yra bendravimas persikėlęs į tokią erdvę“, – sakė T.Ulpis. Jis pabrėžė, kad mažamečiai neturėtų teikti asmeninės informacijos internete.
