Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kauno rajone verslininkėmis ir patyrusiomis investuotojomis aplinkiniams prisistatinėjusios dvi moterys žadėdavo žmonėms padėti investuoti į neva didelę finansinę grąžą uždirbančius užsienio šalių investicinius fondus. Norėdamos pagrįsti savo žodžius apie fondų pelningumą, jos pasitelkdavo internetinių sukčių nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtas investavimo platformas, kuriose pasakojama apie greitai ir lengvai gaunamą investicinę grąžą. Melagingais pažadais patikėjusių žmonių buvo prašoma norimą investuoti pinigų sumą pervesti į investavimo veiklos nevykdančios mažosios bendrijos, kuri priklausė moterų mamai, sąskaitą arba paduoti grynuosius pinigus. Abiem atvejais piniginės operacijos buvo atliekamos be jokių tai pagrindžiančių dokumentų.
Siekdamos sustiprinti žmonių pasitikėjimą, bendrininkės imituodavo sėkmingą investavimą ir žmonėms sugrąžindavo mažą dalį jų tariamai investuotų pinigų, esą tai būdavo uždirbtas pelnas. Pareigūnai išaiškino, kad investavimu moterys galimai nė neketino užsiimti ir siekė sukčiaujant pasisavinti svetimas lėšas.
FNTT pareigūnų duomenimis, įtariamosioms įvairias pinigines sumas bankiniais pavedimais pervedė 23 fiziniai asmenys, dar 7 asmenys perdavė investuoti skirtus grynuosius pinigus. Iš viso nusikalstamu būdu gautų pinigų suma siekia beveik 190 tūkst. eurų, jie buvo naudojami bendrininkių asmeninėms reikmėms – iš mažosios bendrijos sąskaitos be jokių išmokėjimą pateisinančių dokumentų buvo išgryninta per 40 tūkst. eurų, likę pinigai buvo pervedami į jų pačių ar artimųjų banko sąskaitas, kitas įtariamųjų vadovaujamų įmonių sąskaitas, sukčiaujant iš žmonių gautais pinigais būdavo atsiskaitoma už asmeninius pirkinius, naudojama kitoms reikmėms.
Dviem bendrininkėms pareikšti įtarimai dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto veikiant bendrininkų grupėje. Ikiteisminį tyrimą organizavusiam ir kontroliavusiam Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Prokuroro sprendimu, nuo šios bylos atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl mažosios bendrijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo baudžiamuoju įsakymu taip pat perduotas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Griežčiausia bausmė už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
