Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 99 gyventojus, iš jų 6 vaikus. Nuo ugnies jie apsaugojo 718 pastatų, 109 transporto priemones, išgelbėjo 283 gyvūnus.
Šalyje kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 44 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 20 žmonių, o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 32. Trylika gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 5 – Šalčininkų r. sav., po 3 – Vilniaus r. ir Vilniaus m. sav. ), 7 – Šiaulių, po 6 – Kauno ir Telšių (iš jų 4 – Telšių r. sav.), po 5 – Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos, 3–Marijampolės, po 1– Alytaus ir Tauragės apskrityse.
Beje, rudenį orams vėstant ir prasidedant šaltajai metų daliai, gaisrų paprastai daugėja, tad ugniagesiai ragina gyventojus jau dabar ruoštis saugiam šildymo sezonui: tvarkytis krosnis, kaminus, elektros bei dujinę šildymo įrangą.
Atvėsus orams ugniagesiai šalyje pirmieji sužino apie kūrenimo sezono pradžią. Gaisrai dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių šį rudenį jau sunaikino ar apgadino ne vieną dešimtį gyvenamųjų namų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vidutiniškai kiekvienais metais dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių arba netinkamo jų eksploatavimo gaisruose žūsta apie 11 žmonių, o gyvenamuosiuose namuose kyla daugiau kaip 1000 gaisrų.
„Dažniausiai tokie gaisrai kyla, kai dėl dūmtraukyje susikaupusių suodžių, jiems užsidegus, ugnis persimeta į stogo ar perdangos konstrukcijas, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Ugnis įsiplieskia ir dėl netvarkingų, įtrūkusių krosnių ir dūmtraukių, kai per plyšius rūksta dūmai, o kartais net matyti liepsna. Labai greitai užsidegti gali ir kai prie krosnies pakuros yra laikomos degios medžiagos. Kartais namai supleška ir dėl neatsargaus elgesio įkuriant krosnį, kai yra naudojami degūs skysčiai.“
Pasak A. Gudžiausko, šildymo įrenginiais būtina pasirūpinti iš anksto, dar prieš pradedant kūrenimo sezoną. Privalu išvalyti suodžius, dervas. Beje, suodžius būtina valyti ir šildymo sezono metu, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Sumažėjusi trauka, į patalpą sklindantis dūmai, gali būti užsikimšusio dūmtraukio požymis. Kad dūmtraukis ilgiau neužsiterštų, reikėtų naudoti tik sausas malkas.
Užsidegus suodžiams dūmtraukyje reikia nedelsiant kviesti ugniagesius, nes netinkamai gesinamas suodžių gaisras (pavyzdžiui, pilant vandenį iš viršaus) gali suardyti dūmtraukį
Dūmtraukio defektai geriau matysis, jeigu mūrinis dūmtraukis bus išbaltintas.
Gaisrų galima išvengti, bet reikia nepamiršti dūmtraukio ir krosnies priežiūros, nepatingėti užlipti į palėpę ir įsitikinti ar nėra įtrūkimų, nesandarumų. Juos pastebėjus, neatidėlioti, o kuo greičiau, kol neįsiplieskė ugnis, imtis remonto. Beje, dūmtraukio defektai geriau matysis, jeigu mūrinis dūmtraukis bus išbaltintas.
O medinės grindys prieš pakurą turėtų būti apsaugotos nedegiomis medžiagomis, kad iškritusios žarijos ar kibirkštys jų neuždegtų. Tam galima panaudoti skardos lakštą, keramines plyteles. Be to, draudžiama laikyti bet kokias degias medžiagas arčiau kaip per 1 metrą nuo krosnies pakuros.
Ugniagesiai taip pat primena, kad negalima palikti be priežiūros besikūrenančių neautomatinių šildymo katilų, krosnies ar židinio, arba jų priežiūrą patikėti mažamečiams vaikams.
