Kovo 9-osios popietę buvo gautas pranešimas apie Vilniuje, Salininkų tvenkinyje įlūžusį vyrą. Pirmieji į įvykio vietą atskubėjo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos ugniagesiai gelbėtojai. Į ledinį vandenį prie skęstančiojo, prisirišęs virve, vilkėdamas darbinę uniformą ir gelbėjimo liemenę, nedvejodamas šoko drąsus ir ryžtingas ugniagesys gelbėtojas Giedrius Raguotis.
Basomis kojomis laužydamas ledą jis brovėsi iki nukentėjusiojo, o paskutinius žingsnius ledą laužė griūdamas ant jo visu kūnu. Pačiupęs vyrą už rankos, davė ženklą kolegoms traukti juos į krantą.
„Jau važiuodami į įvykio vietą, su skyrininku sudėliojome visą gelbėjimo planą, mašinoje užsisegiau ir gelbėjimo liemenę. Esu baigęs plaukiko gelbėtojo kursus. Naro kostiumą turime, tačiau jis man per mažas. Jis skirtas žmogui iki 1,9 metro, o mano ūgis – per 2 metrus. O gelbėti įlūžusį žmogų teko pirmą kartą. Išgelbėtas vyras kalbėjo, reagavo. Ką jis veikė ant ledo, neaišku. Gal žvejojo, o gal manė per tvenkinį patrumpinti kelią ir nepastebėjo, kad ledas jau vos 2 centimetrų storio,“ – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešime cituojamas šis ugniagesys gelbėtojas.
Skendęs vyras sąmoningas perduotas greitosios pagalbos medikams. Lediniame vandenyje jis išbuvo apie 10 minučių.
Šio įvykio liudininkė Inga Kozlovskytė pasakojo, jog pro langą matė, kad vyras ant tvenkinio žvejojo.
„Dar pagalvojau, kaip jis nebijo. Juk ledas jau toks trapus. Po kurio laiko pamačiau, kad vyras jau plūduriuoja vandenyje. Žmonės stengėsi jį išgelbėti, numetė jam virvę su pagaliu, tačiau jis neragavo. Gal jau buvo visiškai sušalęs ar išsigandęs? Iki atvykstant gelbėtojams, jis jau buvo du kartus paniręs po vandeniu. Gal po 7 minučių atvyko ugniagesiai gelbėtojai. Nors kai lauki, kiekviena minutė eina kaip valanda. Ugniagesys šaunuolis, taip operatyviai įšoko į tvenkinį ir, žiūriu, jau traukia nukentėjusįjį. Žvejai, lipdami ant tokio trapaus ledo, turėtų pagalvoti apie savo gyvybę. Tuo labiau, kad ir ugniagesiams tenka dėl jų rizikuoti, nesvarbu, kad jų toks darbas.“
Buvo šalta, bet veikė adrenalinas. Dabar žinau, kad reikėtų dažniau grūdintis.
Ugniagesys gelbėtojas G.Raguotis sakė, jog po šios gelbėjimo operacijos nesušalo ir nesusirgo. „Nors vandenyje ir buvo šalta, bet, matyt, veikė adrenalinas. Dabar jau žinau, kad reikėtų dažniau grūdintis...“ – juokavo jis.
Pasak ugniagesio gelbėtojo, dažniausiai jam tenka gesinti gaisrus. „Dabar jau prasidėjo ir žolės gaisrai. Ir šeštadienį gelbėti įlūžusio vyro vykome užgesinę žolės gaisrą,“ – sakė jis.
28 metų vyras ugniagesiu gelbėtoju dirba šeštus metus. Baigdamas Edukologijos universitetą, nusprendė įgyti ir ugniagesio gelbėtojo profesiją: „Sužinojau, kad šią profesiją baigus aukštąjį mokslą galima įgyti per du mėnesius ir nusprendžiau tapti ugniagesiu gelbėtoju. Iki tol nieko nežinojau apie gaisrininkus, nei kaip jie dirba, nei kaip gyvena. Džiaugiuosi šia profesija, viskas gerai ir gražu, tik ugniagesių finansinė padėtis skurdoka.“
