Sukčiavimo atvejų padaugėjo
Policijos skelbiamais duomenimis, pernai sukčiaujant išviliota 20 milijonų 535 tūkst. eurų.
2022 m. pradėti 3249 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo. Kaip 15min informavo Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, tai yra 25 proc. daugiau nei 2021 m.
Tačiau nors sukčiavimų padaugėjo, padaryta žala sumažėjo daugiau nei perpus – 2021 m. ji siekė net 46 milijonus 290 tūkst. eurų.
Policijos pareigūnai ištyrė 35 proc. sukčiavimų.
Scenarijai – skirtingi
Daugiausiai sukčiavimų padaroma elektroninėje erdvėje. Populiariausi sukčiavimo būdai – avansinis (išankstinio mokėjimo) sukčiavimas, telefoninis sukčiavimas (kai paskambinama telefonu ir išviliojami slaptažodžiai), prekės ar paslaugos įgijimas sukčiavimo būdu, investicinis sukčiavimas.
Įvertinant pastarųjų dešimties metų skaičius matyti, jog itin daug tokių nusikaltimų buvo 2013–2014 metais (5541 ir 5934 atvejai), vėliau skaičiai mažėjo.
Nuo 2017 iki 2020 metų ikiteisminių tyrimų skaičius neperžengdavo 3 tūkst. atvejų ribos, o nuo 2021 metų šių nusikaltimų kreivė vėl pakilo į viršų.
Policijos pareigūnai yra išskyrę sukčiavimo scenarijus, kuriais dažniausiai naudojasi nusikaltėliai. Tai – romantinis sukčiavimas, apsimetant banko ar policijos darbuotojais, įmonių vadovais, investicijų brokeriais, interneto prekeiviais.
Bylų tyrimas nėra lengvas
Kauno VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimų valdybos viršininkas Aleksejus Gubenko sako, kad išviliotos pinigų sumos – išties didelės.
„Tačiau didžioji dalis, galima teigti, išviliojama smulkesnėmis sumomis. Bendra tendencija – šie nusikaltimai keliasi į elektroninę erdvę.
Viena vertus, mums patogu naudotis telefonais, programėlėmis, portalais, bet, kita vertus, – patogu ir sukčiams“, – teigė pareigūnas.
Tokių bylų tyrimas taip pat nėra lengvas visų pirma dėl to, jog sukčiavimo būdų ir skirtingų jų scenarijų yra daug. Neretai būna ir taip, kad žmonės pinigus perveda į kitų šalių bankus, pavyzdžiui, Indijos.
Tokių bylų tyrimas taip pat nėra lengvas visų pirma dėl to, jog sukčiavimo būdų ir skirtingų jų scenarijų yra daug.
Vis dar pasitaiko atvejų, kad žmonės sutinka sumokėti už tariamą giminaičio avariją arba patiki apsimetusiu komunalinės įmonės darbuotoju.
„Ir nekyla abejonių, kai rusiškai kalbantis žmogus paskambina telefonu, prisistato policijos pareigūnu ir žmonės patiki, kad tariamas pareigūnas prašo duomenų, kad vyks krata, kas nors atvyks“, – sakė A.Gubenko.
Į tyrėjus nukentėję žmonės dažnai taip pat kreipiasi ne iš karto, o praėjus tam tikram laikui ir supratę buvę apgauti, pasikalbėję su draugais ar giminaičiais. Tai, anot pareigūno, taip pat apsunkina bylų tyrimą.
Iš moters išviliojo apie 200 tūkst. eurų
A.Gubenko pasakojo, kad jam įsiminęs kiek seniau buvęs atvejis, kuomet moteris sukčiams pervedė apie 200 tūkst. eurų.
„Ji internetu susipažino su vyriškiu. Na tai kas, kad jo veido nemato, nes jis juk pulkininkas, kariauja Afganistane. Ji labai tikėjo, kad tas pulkininkas atvažiuos, bet jį tai sulaiko, tai reikia kyšį sumokėti, bilietus nupirkti.
Suma iš jos išviliota ne per vieną kartą, viskas tęsėsi apie metus ir manome, kad tai buvo ne vienas žmogus. Galiausiai giminaičiai suprato, kad kažkas vyksta“, – pasakojo pareigūnas.
Nutinka net taip, kad sukčiai ateina pas močiutę paimti pinigų, o kitame kambaryje yra šeimos nariai. Tačiau močiutė atiduoda sukčiams pinigus.
„Todėl svarbu bendrauti šeimose, kalbėtis. Net jei vienas žmogus supras, netaps nusikaltimo auka – jau didelis laimėjimas“, – sakė A.Gubenko.
Priekaištai pareigūnams – dėl žlugdomo verslo
Kitas scenarijus – kai žmonėms siūloma investuoti ir jie patiki, kad nieko nedarant pinigai padvigubės.
„Bendradarbiaujame ir su bankais, prevenciškai kalbamės su žmonėmis. Buvo net atvejis, kai mums grasino, kad žlugdome žmogaus verslą, ir po pusės metų tas pats žmogus atėjo parašyti pareiškimo, kad iš jo išvilioti pinigai.
Žinoma, yra ir budrių žmonių, bet būna ir taip, kad suveikia noras greitai užsidirbti pinigų realiai nieko nedarant.
Sukuriamas puslapis, per kurį siūloma investuoti, žadama, kad pinigai per mėnesį padvigubės. Noras taip užsidirbti nugali sveiką protą“, – teigė pareigūnas.
Tapti tų pačių sukčių auka galima ir du kartus
Pareigūnas sako, jog prieš investuojant reiktų bent suklusti, jei feisbuke ar „Viber“ programėlėje kažkas rusų ar laužyta anglų kalba pasiūlo investuoti ir parodo grafiką, kad tai gražus ir patikimas verslas. Dar priduria, kad jis nėra viešas, nes tada norinčių taip užsidirbti bus per daug.
„Žmonės suinvestuoja į bevertę kriptovaliutą, nes žino, kad tokia yra, tačiau ja nesidomi.
Kaip pavyzdys – perveda 50 tūkstančių eurų. Yra schema, kad po kurio laiko vėl kreipiasi sukčiai, kurie praneša, kad žmogus tapo nusikaltimų auka, bet jų įmonė padeda nukentėjusiems žmonėms susigrąžinti pinigus.
Tad žmogus, ieškodamas tų 50 tūkstančių, gali prarasti daugiau“, – sakė A.Gubenko.
Apie palikimą nežinojo šeimos nariai
A.Gubenko prisiminė dar vieną istoriją, kai dirbo kartu su kolegomis iš Kalėjimų departamento. Tąsyk pareigūnai dėl galimo sukčiavo įspėjo moterį ir ragino nepervesti pinigų.
Kai ši patarimų neklausė, pareigūnai apie tai pasikalbėjo su jos artimaisiais.
„Vyras sako: bet iš kur pas mus pinigai? Jų nėra. Paaiškėjo, kad žmona gavo palikimą ir to nežinojo net šeimos nariai. Visi pinigai buvo išvilioti, nes ji tikėjosi juos pinigus padvigubinti ar patrigubinti.
Arba kitas atvejis, kai bankas atsisakė pervesti pinigus, tačiau žmogus juos išsigrynino ir paprašė, kad pervestų kaimynė“, – kalbėjo pareigūnas.
Ragina pranešti policijai
Pasak A.Gubenko, yra tam tikras procentas nusikaltimų, apie kuriuos žmonės nepraneša. Priežastys – skirtingos. Vieni bijo prisipažinti, kiti nesitiki sėkmingo tyrimo.
Tačiau, teigia pareigūnai, jei nukentėjote nuo finansinių sukčių – apie tai svarbu pranešti policijai.
„Visada kviečiu pranešti. Ne visada mums pavyksta ištirti, bet galima užkardyti, kad kiti žmonės netaps nusikaltimų aukomis“, – sakė A.Gubenko.
