Itin ilgai vykstantis Darbo partijos juodosios buhalterijos teismo procesas penktadienį paženklintas emocijomis. Per posėdį, kurio metu apklausta viena ištikimiausių DP lyderio bendražygių Loreta Graužinienė, Viktoras Uspaskichas net susilaukė oficialios teismo pastabos, kad jeigu dar sykį taip audringai reikš savo emocijas, apskritai bus pašalintas iš salės.
Įsiaudrinęs V.Uspaskichas liko ir po posėdžio. Iš pradžių kažkur paskubomis išbėgęs, vėliau grįžo ir klausėsi, kaip interviu žurnalistams duoda L.Graužinienė. Partijos lyderis nesusilaikė nereplikavęs.
Gavęs galimybę pažerti savo komentarų, V.Uspaskichas su konkrečiomis pavardėmis į šuns dienas išdėjo visus asmenis, buvusius valdžioje tuo metu, kai teisėsauga vykdė aktyvų ikiteisminį tyrimą ir kratas juodosios buhalterijos byloje. Politikas vadino tai susidorojimu su partija ir tikino, kad asmeniškai būtų to neleidęs, jei tik kratų ir poėmių metu būtų buvęs Lietuvoje.
Partijos vedliui antrino ir L.Graužinienė, kuri pareiškė, kad Lietuvos teisėsauga esą veikė KGB metodais, šokiruodama ir traumuodama daugybę nekaltų DP narių ir darbuotojų.
Savo ruožtu bylą kuruojantis prokuroras Saulius Verseckas penktadienį pasidžiaugė, kad ši rezonansinė ir sumaniai vilkinta byla pastaruoju metu teisme nagrinėjama gana sklandžiai. Anot S.Versecko, jei tokį tempą pavyks išlaikyti, apie senaties grėsmę šiame procese kalbėti neteks.
Penktadienį teisme buvo narpliojamos aplinkybės, kodėl iki 2006 m. birželio DP darbuotojams oficialiai buvo mokamos tik minimalios algos, o į tai atkreipus dėmesį tikrintojams, atlyginimai staiga pasidarė normalūs. L.Graužinienė tam turėjo paaiškinimų. Teismas liudytojais penktadienį norėjo apklausti ir buvusį Seimo pirmininką Viktorą Muntianą bei parlamentarą Kęstutį Daukšį, tačiau jie į posėdį neatvyko.
Atnaujinta 14.40 val. Prokuroras: po kratų DP būstinėje atlyginimai darbuotojams išaugo tūkstančiais
2006 metų gegužę atlikus kratas DP būstinėje ir pradėjus tyrimą dėl vadinamosios juodosios buhalterijos atlyginimai partijos darbuotojams išaugo tūkstančiais litų, nors prieš tai visiems buvo mokami minimalūs atlyginimai.
Tai po penktadienį vykusio Vilniaus apygardos teismo posėdžio žurnalistams sakė prokuroras S.Verseckas.
„Tai, kas ir pagarsinta teismo posėdyje, kad iki 2006 metų birželio mėnesio visiems darbuotojams buvo mokamos minimalios algos, o po to jos buvo pakeltos. (...) Prieš tai buvo visiems vienodos, minimalios, o po to buvo labai diferencijuotos. Įvairiai – apie 2 tūkst., 5 tūkst. litų“, – sakė prokuroras.
Tuo metu teismui liudijusi viena DP lyderių Loreta Graužinienė žurnalistams aiškino, kad atlyginimus teko pakelti, nes darbuotojai nebenorėjo dirbti dėl kratų metu patirto streso.
„Aš paaiškinau tą teisme. Kadangi buvo daromas išorinėje erdvėje (spaudimas), ir po tokių kratų, kokios vyko – Valstybės saugumo departamento pareigūnų su kaukėmis – žmonės pasakė, kad išeidinėja iš darbo, nes negali dirbti tokioje aplinkoje ir jaunos mamos negali gyventi streso situacijoje už minimalią algą“, – kalbėjo L.Graužinienė, kuri atlyginimų pakėlimo metu laikinai ėjo DP pirmininkės pareigas.
„Žinant tai, kad man, kaip laikinajai pirmininkei reikėjo organizuoti suvažiavimą po pusantro mėnesio, o tai yra didžiulis partinis darbas, (...) aš tikrai buvau išsigandusi, kad neturėsiu darbuotojų, kurie padės tą darbą organizuoti. Tai buvo normalus pakėlimas“, – sakė politikė.
Pasak jos, „tai buvo ekstremali situacija“. Tačiau paklausta, ar atlyginimai buvo pakelti laikinai ar tokie ir liko, viena iš partijos lyderių tiesaus atsakymo vengė.
„Aš noriu pasakyti, kad įvyko suvažiavimas buvo išrinktas kitas partijos pirmininkas ir aš nebuvau toliau atsakinga priimant vienokius ar kitokius sprendimus“, – aiškino L.Graužinienė.
Pasiūlė „oficialų ir gerai apmokamą darbą“
DP byloje penktadienį liudijo ir buvęs partijos informacinio biuro viešųjų ryšių ekspertas Vilius Rekevičius. Jis patvirtino, kad minėtas pareigas paliko, nes jam buvo pasiūlytas „oficialus ir oficialiai apmokamas darbas“ valstybės tarnyboje.
Šiuo metu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) viešųjų ryšių skyriaus vedėju dirbantis V.Rekevičius teigė neatsimenantis nei kas, nei kur jam mokėdavo atlyginimą už darbą, nei kaip pranešdavo, kad reikia atlyginimą pasiimti. Liudytojas teigė, dalį atlyginimo gaudavęs pavedimų į sąskaitą, o dalį grynais.
„Man buvo pasiūlytas oficialus darbas, oficialiai apmokamas“, – teisėja perskaitė V.Rekevičiaus 2006 metais duotus parodymus. Liudytojas sakė galintis juos patvirtinti.
Teismo metu buvo V.Rekevičiui buvo parodyti partijos kasos išrašai, kuriuose buvo parašyta, kad jam buvo išmokėta apie 2 tūkst. litų grynais. V.Rekevičius patvirtino, kad po šiame dokumente esantis parašas yra jo.
Pasak dabartinio ŽŪM tarnautojo liudijimo 2006 metais, į banko sąskaitą jam buvo pervedama 650 litų, o dar apie 2 tūkst. litų jis gaudavo grynais.
Tuomet vykusioje apklausoje jis sakė, kad DP būstinėje buvo kalbama, jog vėliau „atlyginimas bus oficialus“.
Prokuroras S.Verseckas sako posėdyje pateiktų liudytojų parodymų vertinimus pasiliekantis baigiamosioms kalboms. Jis sakė manantis, kad senaties šioje byloje pavyks išvengti.
Baudžiamojoje byloje kaltinimai pateikti DP lyderiui europarlamentarui Viktorui Uspaskichui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui ir buvusioms partijos darbuotojoms V.Vonžutaitei bei Marinai Liutkevičienei. Kaltinimai taip pat pateikti juridiniam asmeniui – DP.
Anksčiau skelbta, kad buvusi partijos kasininkė N.Steponavičiūtė, liudydama kitoje byloje dėl melagingų parodymų davimo, patvirtino, kad partijoje egzistavo neoficiali buhalterija, esą vokeliuose mokami atlyginimai.
Į bylą įtraukus valstybės gynėjus ir atmetus nepagrįstus nušalinimus teismui pavyko išjudinti bylą iš mirties taško. Iš viso byloje yra daugiau nei 300 liudytojų.
Prokuroras yra skelbęs, kad 2004-2006 metais DP dokumentuose nefiksuota apie 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų, susijusių su turtu, įsipareigojimais ar struktūros pasikeitimais.
Šiemet balandžio 16 dieną sukaks ketveri metai, kai DP byla yra teisme. Teismui tik pernai pavyko paskelbti kaltinamąjį aktą ir sužinoti kaltinamųjų poziciją dėl pateiktų kaltinimų. Bylos posėdžiai nuolat buvo atidedami dėl kaltinamųjų sveikatos, gynėjų nedalyvavimo, jų keitimosi ir kitų priežasčių.
