Vilnietė S. (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) kreipėsi į 15min, pasakodama įspūdžius po apsilankymo sekmadienį prie Tapelių ežero.
Tai miesto pakraštyje esantis gamtos kampelis, tapęs viena mėgstamiausių sostinės gyventojų poilsiaviečių, ypač dienomis, kai miestą svilina karščiai.
Sausra, aukšta oro temperatūra ir neatsakingas poilsiautojų elgesys su ugnimi – toks derinys pilietei pasirodė vertas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC).
„Liepos 11 d. 19.21 val. skambinau į 112, bet taip ir nepavyko išsikviesti pagalbos“, – rašo vilnietė.
Tuo metu BPC atstovai 15min suskubo užtikrinti, ugniagesiai buvo atvykę, padėtis buvo valdoma.
„Remdamiesi mūsų informacinėje sistemoje užregistruotu įvykiu ir telefoninių skambučių garso įrašais, galime teigti, kad pranešėjos nurodyta informacija ne visai tiksli“, – kritiškai vertinti vilnietės požiūrį ragina skubios pagalbos 112 tarnyba.
15min pateikia vilnietės versiją.
„Jaunimas degino laužą tiesiai ant tako, pilną eglių spyglių, po eglėmis. Takas sausas, durpės, medžių šaknys iškilusios, šalia nudžiūvusios šakos. Viskas vyko netoli I pagrindinio pliažo. Daug žmonių. Jaunimas turėjo alkoholio, buvo pastatyta palapinė.
Jaunimas turėjo alkoholio. Degino laužą tiesiai ant tako, pilną eglių spyglių, po eglėmis. Su jaunimu susitarti man nepavyko.
Gelbėtojas negalėjo palikti posto, savo stoginės ir valties. Bet jis net neskambino į BPC. Abejingumas ėmė viršų. Su jaunimu susitarti man nepavyko“, – teigia moteris, motyvuodama, kodėl pati griebėsi mobiliojo.
Anot pranešėjos, 112 operatorė jai pasakė, kad šiuo atveju ne policija reikalinga – ji negesins laužo. Jei vyksta gaisras – gaisrinę reikia kviesti.
„Gaisro dar nėra, tiesiog laužas – sakau. Be to, draustinis juk. O miške karšta, sausa, po eglėmis kūrena didžiulį laužą“, – dėl galimų padarinių nuogąstavo pilietiška moteris.
Jos žodžiais tariant, „per valandą niekas neatvyko.“
Tuo metu specialiųjų tarnybų registre užfiksuota, kad ugniagesių ekipažas į iškvietimą atskubėjo greičiau nei per pusvalandį.
„Mano telefono numerio vietos niekas netikslino. Grįžau namo, nežinodama ką, galvoti... Abejingumas. Kiek trūksta iki gaisro? Gerai, kad nėra vėjo. Bet juk ten tiek iškabų, jog tai draustinis.
Laužaviečių, aišku, pilna netinkamose vietose, bet, rodos, būta bent kažkokio supratimo – aplink ten kūrentą laužą yra smėlis arba kokios nors plytos. O čia – laužas išplitęs, tiesiai ant eglės spyglių, kaip degtukų. Karšta, tvanku, ir visiems vienodai?“ – piktinosi 15min pašnekovė.
Moteris tarsi atsiduso iš nevilties:
„Neužmigau visą naktį. Negi taip atbukome viskam. Galvojau, tai kas turėjo atvykti? Policija? (juk nepilnamečiai, butelis alkoholio net neslepiamas, laužas miške po medžiais) ar gaisrinė (to laužo gesinti)“, – per nemigą kamavusius klausimus minėjo vilnietė S.
Dalį atsakymų pateikė Bendrojo pagalbos centro atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė, pateikusi 15min skaitytojams po įvykio BPC atliktos vidinės analizės ataskaitą.
Skambutis iš tiesų buvo gautas liepos 11 d. 19.21 val. Buvo pranešta apie nesaugiai kūrenamą laužą prie pirmojo pliažo. Pranešimas buvo užregistruotas ir perduotas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdytojams, kurie aliarmavo ir išsiuntė į įvykio vietą ugniagesių gelbėtojų komandą.
Jau aliarmavus pajėgas, 19.47 val. buvo gautas skambutis ir iš Tapelių paplūdimyje budinčio gelbėtojo. Jis taip pat pranešė iš poilsiautojų girdėjęs apie nesaugiai deginamą laužą.
Ugniagesiai gelbėtojai į pliažą atvyko 19.50 val. Laužo nerado, tik prie palapinės kepsninėje (mangale) buvo kepami šašlykai. Jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.
Atsakydami į kitus vilnietės keliamus klausimus, BPC atstovai paaiškino, kad ugniagesiai gelbėtojai pranešėjai neskambino ir vietos nesitikslino, nes savarankiškai rado nupasakotą vietą pliaže, palapinę ir žmones, kepusius šašlykus.
Informacinė sistema automatiškai telefono numerio nerodė – vietoje jo buvo gautas 14 skaitmenų identifikacinis numeris, vadinamasis IMEI kodas.
Dažniausiai IMEI kodas gaunamas, kai skambinama be SIM kortelės, tačiau kartais taip gali atsitikti ir dėl tam tikrų telefono ryšio sutrikimų.
„Beje, reiktų pastebėti, kad šiek tiek pritrūko geranoriškumo ir iš pačios pranešėjos pusės – kalbėdama su operatore ji kategoriškai atsisakė pasitikti ugniagesius ir parodyti jiems laužo vietą“, – rašoma BPC komentare.
Nesaugiai deginami laužai yra priskiriami Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos kompetencijai. Jai ir buvo perduotas pranešimas apie pagalbos poreikį. Kadangi skambučio metu apie viešoje vietoje vartojamą alkoholį pranešėja neminėjo, pranešimas policijai dėl viešosios tvarkos pažeidimo nebuvo perduotas, komentuoja BPC.
Pranešimo policijai dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo perduoti nebuvo pagrindo.
Savo ruožtu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Edita Zdanevičienė 15min sakė, kad šis atvejis yra puiki proga gyventojams dar kartą priminti apie atsakingą elgesį gamtoje, kad poilsiautojai nesukeltų gaisro pavojaus sau ir aplinkiniams.
Juolab kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis liepos 14–15 d. šalyje vyrauja 3 ir 4, o Utenos apskrityje kai kur 5 klasės miškų gaisringumas.
(Ketvirtoji klasė, kai gaisrams kilti sąlygos palankios (tikimybė 30-60 proc.) – gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina viršūninius gaisrus; Penktoji klasė, kai gaisrams kilti sąlygos ypač palankios (tikimybė siekia 100 proc.) – gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina į viršūninius gaisrus.)
Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės nustato reikalavimus ir draudimus gaisrams kilti palankiu laikotarpiu:
- Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį, ištirpus miške sniegui, iki rudenį prasidedant lietingiems orams ar iškrintant sniegui) miško žemėje draudžiama:
- naudotis atvira ugnimi (deginti šiukšles, žvakes, leisti dangaus žibintus, naudoti vienkartines kepsnines), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą;
- deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis;
- sandėliuoti degias medžiagas arba lengvai užsidegančias kitas medžiagas;
- naudotis techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, netvarkingais elektriniais, benzininiais, dujiniais, dyzeliniais darbo įrankiais, pilti degalus miške į transporto priemones (išskyrus transporto priemones, atliekančias miško kirtimo ir išvežimo darbus).
Be to, šiose taisyklėse yra nustatyti reikalavimai ir laužų kūrenimui miškuose:
- Laužus miške leidžiama kurti, naudoti vienkartines kepsnines, nešiojamus grilius ir šašlykines tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu.
- Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojo rašytinį sutikimą.
- Laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrai nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota juosta. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.
- Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės nustato bendrus reikalavimus laužų kūrenimui ar kepsninių naudojimui, nepriklausomai nuo vietos, ar tai bus miške, ar namų valdoje ir pan.:
- Laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti.
- Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis šiemet užgesinti 1360 atvirųjų teritorijų gaisrai, kurie išdegino per 550 ha atvirųjų teritorijų.
Iš jų, 630 atvejų buvo gesinamos atliekos, šiukšlės, palikti besikūrenantys be priežiūros laužai.
