J.Maksimavičius apskundė šių metų liepos Kauno apygardos teismo nutartį, kuria Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkintas.
Jis nuteistas už tai, kad iš savanaudiškų paskatų 1992 metų gruodį nušovė Karagandos (Kazachstanas) metalurgijos kombinato generalinį direktorių. J.Maksimavičius buvo pasamdytas už pinigus ir automobilį nužudyti nukentėjusįjį.
Iš pradžių jam skirta mirties bausmė sušaudant, tačiau vėliau pakeista į kalėjimą iki gyvos galvos.
Spauda yra rašiusi, kad J.Maksimavičius buvo tituluojamas pirmuoju lietuviu samdomu žudiku, kuris veikė užsienyje.
Kauno apygardos teismas teikimo netenkino, nes atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam „šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę“.
Nuteistasis skunde minėjo, kad priimdamas sprendimą apygardos teismas ėmėsi vėl nagrinėti baudžiamosios bylos aplinkybes. Tai, pasak nuteistojo, yra prieš 26 metus padaryto nusikaltimo pakartotinis vertinimas.
„Apelianto nuomone, jei visa taip bus vertinama iš naujo, tai niekada nebus galimybės keisti bausmės į terminuotą, kad ir ką nuteistasis darytų, kaip besikeistų, nes jo padarytas nusikaltimas visada išliks kaip sunkus“, – rašoma teismo nutartyje.
Skundą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas nusprendė jį atmesti.
Teismas konstatavo, kad „tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei“.
Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Todėl teismas mano, kad J.Maksimavičiui negalima skirti terminuotos bausmės.
Taip pat teismas nutarė, kad nuteistojo nurodytais motyvais naikinti apygardos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
