Šiuo atveju nukenčia įvairius daiktus – pavyzdžiui, automobilio padangas, vaikišką vežimėlį, kompiuterį, ar žaidimų konsolę – parduoti norintys asmenys.
Įdėjus skelbimą, tariamai pirkti daiktus norintys sukčiai su pardavėjais visada susisiekia per įvairias bendravimo programėles – Wyber, Skype, Messenger, Snapchat, Facebook, ar panašiai. Pasiūlo patys užsakyti kurjerį, kuris paimtų daiktą iš pardavėjo namų. Mažesne rūpesčių našta susigundžiusiems pardavėjams atsiunčiama suklastota populiarių platformų nuoroda, o šie suveda prašomą asmeninę informaciją – vardą, pavardę, adresą, banko kortelės numerį ir kita. Be to, prašoma 1 euro depozito, kuris, kaip teigiama, nebūtų grąžinamas, jei atvykęs kurjeris nieko nerastų namuose. Vos paspaudus „Sutinku“, visi žmogaus duomenys nukeliauja į sukčių rankas. Pastarieji, naudodami gautus duomenis, užsisako prekių iš užsienio elektroninių parduotuvių, o žmogus gauna prašymą patvirtinti mokėjimą – galvodamas, kad patvirtina operaciją dėl 1 euro depozito, iš tikrųjų apmoka sukčių vykdomą pirkimą.
Pasak pareigūnų, patiriamos žalos nėra didelės – svyruoja nuo 300 iki 600 eurų, tačiau sukčiavimų tokiu būdu sparčiai daugėja. Pareigūnai įtaria, kad tokias nusikalstamas veikas vykdo asmenys iš užsienio (rytų) valstybių. Bendravimo programėlėse dažniausiai rodomas lietuviškas telefono numeris – įtariama, kad joms aktyvuoti sukčiai naudoja Lietuvoje įsigytas išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio korteles. Įvykdžius nusikalstamą veiką, nuorodos iškart panaikinamos.
Pareigūnai ragina neprarasti budrumo – ypač jei parduodamą daiktą įsigyti norintis asmuo susisiekia ne telefonu, o per įvairias programėles ir į atsiųstas nuorodas reikalaujama suvesti asmeninę informaciją bei bankininkystės duomenis.
Jei nukentėjote nuo sukčių, ar įtariate ketinimus sukčiauti – praneškite policijai per www.epolicija.lt, arba telefonu 112.