„Aš vis tiek nenurimsiu, neseniai kreipiausi į Seimo narius, Teisingumo ministrą, kad taisytų įstatymus ir užtikrintų Lietuvos piliečiui teisę ginti savo teisėtus interesus , išsireikalauti žalos, patirtos užsienio šalyje, atlyginimo“, – sako A.Knapkis.
Jis jaučiasi be kaltės kaltu nuo tada, kai į pakrautą jo įmonės autovežį iš galo įsirėžė smulkios Vokietijos bendrovės vilkikas su priekaba-šaldytuvu. Avarija įvyko 2005 rugsėjo 16-osios paryčiais automagistralėje netoli Vismaro.
Vokiečiai saviškį dengė?
A.Knapkiui iki šiol nepavyko teismuose įrodyti akivaizdžios tiesos – iš galo į jo autovežį įsirėžusio vilkiko vairuotojas nesilaikė saugos distancijos ir todėl yra atsakingas už avariją. Bylą nagrinėjo Klaipėdos apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai, bet teisėti šilutiškio interesai liko neapginti.
„Rašytinio proceso tvarka, kuria mano skundą nagrinėjo Apeliacinis teismas, nepateisinama. Bylos apimtis didelė, išsamiam ginčo svarstymui tai ne padėjo, o trukdė“, – įsitikinęs A.Knapkis.
75 procentus patirtos žalos, kurią apskaičiavo Vokietijos ekspertai, apeliacinės instancijos teismas jo naudai priteisė, bet tai yra mažiau nei pusė faktiškai jo įmonės patirtų nuostolių.
Teismas atmetė A.Knapkio prašymą kompensuoti palūkanas, kurias privalėjo mokėti verslą kreditavusiam bankui, kai pajamų po avarijos neliko. Pagrįsta, įrodyta ir kompensuotina teismas nevertino ir sumos, kurią jis išleido iš karto po avarijos vykdamas į Vokietiją. O juk važiavo ne pramogauti, o aiškintis aplinkybių ir padėti psichologiškai traumuotam savo įmonės vairuotojui.
„Teismo manymu, ta išvyka buvo nebūtina, nes problemas galėjo spręsti samdytas advokatas. Bet aš negalėjau svetimoje šalyje likimo valiai po įvykio palikti įmonės darbuotoją“, – sako A.Knapkis.
Archyve – nuotraukos iš įvykio
Pageltusi vokiško laikraščio iškarpa su iliustruota žinute apie įvykį įsegta tarp bylos dokumentų.
Lietuvio autojunginys MAN nuo galinio smūgio išblaškytas po kelią ir sugadintas.
„Vykdant avarijos padarinių likvidavimo darbus, iki pietų buvo uždarytas eismas abiem automagistralės kryptimis. Vokiečio pienvežis ir lietuvio autovežis po avarijos ties Rytų Vismaro sankryža sukibo vienas su kitu ir perlaužė skiriantįjį kelio užtvarą“, – pranešama žiniasklaidoje.
Šverino miesto prokuratūra, tyrusi įvykį, kaltu pripažino vokietį. Būtent jis nesuvaldė savo vilkiko (avarijos vietoje nerasta net stabdymo žymių) ir iš galo 84 km per valandą greičiu įsirėžė į ta pačia kryptimi važiavusį, įkalnėje netoli sankryžos greitį sumažinusį lietuvio sunkvežinį MAN.
„Kai po avarijos atvykau į Vokietiją tvarkyti su ja susijusių reikalų, niekam nekilo abejonių, kas dėl jos kaltas. Vokietis, matyt, buvo įjungęs vadinamąjį „autopilotą“ ir paryčiais už vairo prisnūdo, tad laiku nepamatė apšviesto mūsų autovežio, taip pat atspindžių nuo priekaboje gabentų automobilių galinių žibintų ir rėžėsi į priekabos galą“, – sako A.Knapkis.
Bet šią versiją paneigti ir išvengti 230 tūkst. lt. žalos kompensavimo vokiečiai stengėsi žūt būt.
Prislėgė beviltiškumas
A.Knapkiui ši istorija jau kainavo du infarktus, o neseniai į palatą paguldė ir priešinsultinė būklė.
„Bet vis tiek dar viliuosi teisingumo. Jei ne sau, tai bent kitiems, į panašią situaciją galintiems pakliūti. Surašiau kreipimąsi į Seimo Teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską, siūlydamas taisyti Civilinio proceso kodeksą ir numatyti savarankišką teisinį pagrindą skųsti kasacine tvarka pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir nutartis, jei jie nevienodi“, – sako A.Knapkis.
Ta pataisa, anot jo įmonės advokato R.Kairio, leistų verslininkui siekti bylos nagrinėjimo Aukščiausiajame teisme. Nes jis jo skundą neseniai atmetė.
Bylinėtis su Vokietijos draudimo kompanija lietuvis pradėjo, kai ši nusprendė padengti tik 40 proc. patirtos jo įmonės žalos. Šį sprendimą ji grindė savo ekspertų, kurie autojunginį apžiūrėjo praėjus dviems mėnesiams po įvykio, prielaida, jog galiniai lietuvio priekabos žibintai galėjo šviesti neryškiai, buvo apnešti purvu. Jo neva buvo rasta ir ant elektros laidų kontaktų skirstymo dėžutėje.
Būtent šia prielaida pasirėmusi, Vokietijos draudimo kampanija kaltės dydį iki 40 proc.sumažino savo šalies piliečiui, o iki 60 proc. padidino šilutiškiui. Jis kaltintas ir tuo, kad autostrada Liubekas – Rostokas neva važiavo 39 km per val., t.y. mažesniu, nei eismo taisyklės leidžia, greičiu.
Vykdant avarijos padarinių likvidavimo darbus, iki pietų buvo uždarytas eismas abiem automagistralės kryptimis. Vokiečio pienvežis ir lietuvio autovežis po avarijos ties Rytų Vismaro sankryža sukibo vienas su kitu ir perlaužė skiriantįjį kelio užtvarą.
Taip lietuvis buvo apkaltintas už apdairumą svetimos šalies keliuose – kad įkalnėje, artėdamas prie sankryžos su dideliu kroviniu – automobiliais„VW Vento“, „VW Passat“,„Renault R19“, „Audi A4“, 'Renault R19“, „Citroen Xsara“, 'VW Passat“, „Ford Mondeo“, „Audi A8“ ant priekabos – saugumo sumetimais mažino greitį. Nors netrikdydė eismo, kelias paryčiu buvo tuščias.
Žmogus net nenujautė, jog iš paskos dideliu greičiu į jo autovežio priekabos galą netrukus įsirėš užsimiegojusio (?) vokiečio vilkikas. Bet jo draudimo kampanija ir advokatai vėliau prielaidomis įrodinės, kad Lietuvos vežėjas dėl eismo įvykio yra kaltesnis.
Galinių žibintų blausa – iš lubų
„Nuotraukose, įsegtose byloje, matyti, jog galiniai žibintai ir elektros laidų kontaktai tikrai nebuvo aplipę purvu, tai yra tiesiog iš piršto laužtos vokiečių prielaidos apie prastą mūsų priekabos apšvietimą, siekiant pripaišyti mums kaltę “, – sako A.Knapkis.
Pirmiausia jo ieškinį dėl žalos atlyginimo nagrinėjo ir savo sprendimu atmetė Klaipėdos apygardos teismas. Dėl senaties termino ir kaip neįrodytą. Atmetė ir A.Knapkio prašymą skirti autotechninę ekpertizę, kurią`atliktų Lietuvos teismo ekspertizių centras (LTEC). Nors prieš tai teisėja buvo nurodžiusi į depozitinę sąskaitą už ekspertizę pervesti pinigus.
Verslininkas savo įmonės vardu vėliau ją užsakė, ir LTEC Klaipėdos skyrius ekspertizę atliko. Jos išvados aiškios. Techniniu požiūriu A.Knapkio vilkiko su priekaba judėjimas grėsmės eismo saugumui nekėlė, iš paskos važiuojančiam balniniam vilkikui kliūties nesudarė. Eismo įvykio kilimui pagrindinė sąlyga buvo vokiečio vairuotojo veiksmai, jo neatidumas.
Ginčas dėl kaltės ir žalos atlyginimo trunka jau 8 metus, bet galo jam dar nematyti.
