Tabore įsikūrusiame name pareigūnai apsilankė lapkričio 1-osios popietę. Simboliška, nes tai ne tik Visų Šventųjų diena, bet ir Tarptautinė narkotikų vartotojų diena.
Dar prieš kelias valandas taboro gatvėmis žygiavo buvę narkomanai ir ragino vietinius nebepardavinėti narkotikų. Bet visi puikiai supranta, kad raginimais vargiai ką pakeisi, todėl Vilniaus 2-ojo policijos komisariato pareigūnai imasi realių veiksmų ir sėkmingai likviduoja dar vieną platinimo „tašką“.
Pasibeldę į namus pareigūnai viduje randa du jaunuolius. Iš lovos išversti vaikinai iš pradžių sutrinka, bet tada pradeda guostis, kad nepabaigs žiūrėsi serialo „Dvi širdys“ serijos.
Vieno iš jų mama jau yra pasižymėjusi kaip narkotikų platintoja – už tai 5 metus praleido kalėjime, tačiau jos viduje nėra. Sūnus paaiškina, kad ši išvyko lankyti artimųjų kapų.
Kodėl nesustabdo?
Netrukus pareigūnai, tikrindami gautą informaciją apie namo kieme paslėptus narkotikus, imasi darbo. Iš pradžių bergždžiai kasinėja kieme – čia populiaru narkotikus slėpti po žeme.
Prisipažinsiu, kaip ir daugeliui, man buvo kilęs klausimas, kodėl taip sunku sustabdyti čia prekybą, nors visi puikiai žino, kad ji intensyviai vyksta jau daugybę metų.
Dabar suprantu, kad toks klausimas gali kilti tik žmogui, niekada nesilankiusiam tabore. Aplink mėtosi kalnai šiukšlių, o vietų, kur užkišti nedidelį paketėlį su keliais gramais heroino, apstu. O su pora gramų heroino taboro prekeivis žinos, ką daryti, iš jų išeis padaryti keliasdešimt „čekių“ – į foliją suvyniotų dozių.
Paprastai tabore įsigytoje dozėje bus ne daugiau nei keliolika procentų heroino, visa kita – soda, pieno milteliai, žiurknuodžiai ar tiesiog kas pakliuvo po ranka.
Be to, staiga užklupti prekeivius nepasiruošusius nėra taip paprasta. Pagrindinė prekyba vyksta Aukštutiniame tabore, kelias į jį – išraustas ir duobėtas, tad greit įlėkti į teritoriją sudėtinga.
Tuo pačiu, prekeiviai jau įsigudrino, kad nebūtų sugauti už rankos. Narkomanai į taborą ateina aplinkiniais keliais, iš jų surenkami pinigai, o po to nurodoma vieta, kur paliktas heroinas.
Pavojai visur
Paieškos metu pro mus vis praslenka šiukšlių maišą velkantis vadinamasis vergas – jis gyvena pas romus, už narkotikus ir maistą atlieka įvairius buities darbus. Prasitaria, kad už dešimt tokių nutemptų maišų ir gaus šešis eurus kainuojančią dozę.
Vienas pareigūnas tyliai nusikeikia, bekasdamas įsidūrė į žemėje buvusį švirkštą, o jų čia primėtyta visur. Kolegos paragina jį skubiai vykti į ligoninę ir susileisti skiepą. Vis dėlto kolegų patarimo jis net nenori girdėti, kol nebus baigta užduotis.
Tiesa, šansas tik įsidūrus užsikrėsti tokiomis pavojingomis ligomis kaip AIDS ar hepatitas C yra nedidelis, tačiau pasigauti ne ką malonesnes ligas – stabligę ar hepatitą B pakanka ir nedidelės infekcijos dozės.
Tačiau netrukus iš išpuvusios skylės tvoroje ištraukiamas nedidelis maišelis. Pareigūnas suskaičiuoja jame 44 pardavimui paruoštas dozes. Po to jis nuvyksta į Lazdynų ligoninę.
Namuose vėliau dar randama folijos, ji jau sukarpyta ir paruošta „čekių“ gamybai. Iki pilno narkotikų platintojo paketo trūksta tik svarstyklių, tačiau jų rasti nepavyksta.
Pareigūnas užsimena, kad pastaruoju metu pas narkotikų prekeivius svarstykles aptiksi retai. Tai – akivaizdus platinimo fakto įrodymas, todėl namuose jų stengiamasi nelaikyti.
Tarp įdomesnių radinių ir mačetė – anot jaunuolių, skirta pjauti kiaulėms ir kapoti šašlykams.
Mėgaujasi prabanga
Po sėkmingos operacijos teliko viena užduotis – sulaukti iš kapinių grįžtančios namų šeimininkės ir įtariamos narkotikų platintojos.
Belaukiant atsipalaiduoja ir jaunuoliai, narkotikai rasti, todėl įtampos nebelieka. Šeimininkės sūnus kreipiasi į vieną pareigūną: „Pamenat, prieš kelias savaites mane sustabdėt.“
Pasirodo, jaunuolis visai neseniai neblaivus ir neturėdamas teisių bėgo nuo pareigūnų, šalia jo sėdėjo mažametis. „Daugiau automobilio nepirksiu, vėl konfiskuosit“, – pareiškia romas.
Vaikinai tikina tabore negyvenantys, tik atvažiavo aplankyti artimųjų. Nusistebėjus, kad namo vidus stebėtinai gražiai įrengtas, jaunuolis iškart pasiūlo jį įsigyti už 1000 eurų. Po trumpų derybų jis dar pasiūlo už šią sumą pridėti ir keturratį.
Vienas pasigiria, kad Škotijoje neva turi įsigijęs penkių kambarių butą, taip pat ir prabangų BMW. Pasiteirauju, ar tokie turtai sąžiningai uždirbti.
„Taip, aišku, dirbau fabrike, – sako jaunuolis, trumpai sudvejojęs šypteli ir priduria. – Na, buvo blogų laikų, teko vogti.“
Pareigūnai atskleidžia, kad tabore narkotikų prekeiviai yra dviejų tipų. Dauguma turtų nesusikrauna, nes visus uždirbtus pinigus pralėbauja, pralošia ar išleidžia prabangiems automobiliams.
Nedidelė dalis prekeivių elgiasi protingiau, uždirbtus pinigus investuoja – dažniausiai kaupia auksą juodai dienai.
„Ir durniui aišku, kad čia heroinas“
Pagaliau grįžta pati šeimininkė. Iškart išvydusi pareigūnus moteris puolė į ašaras. „Aš kai darau, tai darau. Bet kai nedarau, tai žinau, kad nedarau. Čia ne mano, kažkas įkišo“, – įtikinėjo moteris.
Kurį laiką pareigūnus moteris bandė įtikinėti, ją palaikyti susirinko ir gausus būrys aplinkinių namų gyventojų.
Supratusi, kad jos kaltė akivaizdi, nes namie dar rasta folijos, moteris atkuto, ašaros greitai nudžiūvo. Kai pareigūnas jai skaitydamas protokolą pranešė, kad jos kieme rasta galimai narkotinių medžiagų, ji nukirto: „Koks galimai, ir durniui aišku, kad čia heroinas.“
Pareigūnas pareiškia jai įtarimus dėl narkotinių medžiagų platinimo ir praneša, kad kalėjime jai gresia praleisti iki aštuonerių metų.
Moteris, išgirdusi šią žinią, tik švilptelėjo, nepanašu, kad kalėjimas ją nors kiek gąsdintų. Pasirodo, ne per seniausiai ji iš ten grįžusi, net lygtinio paleidimo terminas dar nepasibaigęs.
Ji pati supranta, kad greičiausiai teks grįžti atgal į kalėjimą, ji du kartus jau pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, jos nebuvo namuose po 22 valandos, o dabar dar ir įtarimai narkotikų platinimu.
Galų gale, jau vedama į automobilį ji pareiškia, kad miške yra užkasusi kur kas didesnį kiekį heroino nei rado pareigūnai, tačiau tikrai nesiruošia sakyti, kur jis.
