Avarija įvyko gruodžio 3-ąją, pirmadienį. Neblaivus „Lexus“ visureigio vairuotojas netoli Jakų žiedo sukėlė autoįvykį – kliudė pirma eismo juosta važiavusį „Audi“, kuriame buvo jauna šeima su dviem mažamečiais vaikais ir augintiniu. Šeima po šventinio eglutės įžiebimo savaitgalio vyko atgal iš Palangos į Kauną.
Iškart po autoįvykio, „Lexus“ vairuotojas bandė pasprukti iš autoįvykio su stipriai sumaitotu automobiliu, mat po smūgio visureigis rėžėsi į atitvarus.
„Audi“ vairuotojas, išlipęs iš mašinos, dar spėjo nufotografuoti situaciją po avarijos.
Bėglį netrukus pasivijo Klaipėdos kelių policijos pareigūnai. 54-erių vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2 promilės.
„Kitoje barikados pusėje liko niekuo dėtas 2000 metų laidos „Audi vairuotojas, su sumaitotu automobiliu. Automobilio dėl pažeistos galinės ašies po avarijos nebuvo galima sava eiga transportuoti, tad šis buvo likęs Palangoje.
„Audi“ savininkas pasakoja, jog nebūtų taip apmaudu, jei prieš sezoną šeima nebūtų investavusi į mašiną didelių lėšų – pirko naujas žiemines padangas, ratlankius, keitė tepalus, filtrus, žvakes, atliko kitus būtinus profilaktinius darbus, kurių vertė sudarė apie 800 eurų.
„O ar neturėtų tokiu atveju girtas vairuotojas už savo „žygdarbius” apmokėti visas su automobilio remontu susijusias išlaidas, ar net padengti visą automobilio rinkos vertę, jei jis būtų nurašomas? Tai, sakyčiau, turėtų būti traktuojama jau kaip tyčinis svetimo turto sugadinimas, o žala kompensuojama ne iki 75 proc. rinkos vertės, o visiškai iki prieš tai buvusios būklės. Manau, reikėtų labiau viešinti visus girtų ar kitaip apsvaigusių vairuotojų „žygdarbius“, – 15min sakė anonimišku norėjęs likti „Audi“ savininkas.
Jis teigė sulaukęs „Lexus“ vairuotojo skambučio ir atsiprašymo, tačiau tai nieko nekeičia – šeima liko be automobilio, o draudimo bendrovė „Audi“ įvertino vos 1 600 eurų.
O ar neturėtų tokiu atveju girtas vairuotojas už savo „žygdarbius” apmokėti visas su automobilio remontu susijusias išlaidas ar net padengti visą automobilio rinkos vertę jei jis būtų nurašomas?, – klausė be automobilio likęs kauniškis.
„Tai vienintelė šeimos mašina, prižiūrėjome ją, nors ir sena. Priežiūra kainuoja, o to niekas nevertina, vertina tik rinkos kainą. Šiai dienai įvertino, kad išmokėtų apie 1 100 eurų. Prieš žiemos sezoną naujos padangos, viskas sudėta, o dabar padanga sukapota, ratlankiai sugadinti, be 2 000 nelabai kas išeina, bet tieks niekas nekompensuos. Toks įvykis yra visiškas nuostolis.
Pasisekė, kad Klaipėdoje buvo giminių, bent jau vaikus, žmoną po avarijos išsivežė į namus. Šiuo metu oficialiai esame be transporto, naudojamės skolintu iš uošvio. Kol kas su draudimo pasiūlyta suma nesutikau“, – sakė automobilį praradęs vyras.
Draudimo bendrovė nustatė, jog automobilio neverta remontuoti, nes tai atsieitų 1 400 eurų. Bendrovės teigimu, tokio automobilio vertė siekia 1 600 eurų.
„Aš nesutinku. Pervertęs portalus aš įvertinau, kad už 1 600 eurų tokio automobilio nenuperku, net nesigilinant į komplektaciją, variklį ir panašiai, tad skaičiavimai kelia abejonių“, – 15min kalbėjo kauniškis.
„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovo Artūro Juodeikos komentaras
Pagal vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės įstatymą žalos dydis nustatomas įvertinant automobilio rinkos vertę iki įvykio ir likutinę vertę po įvykio (nesugadintas dalis, pavyzdžiui, padangas ir kitas detales, kurias galima realizuoti).
Jei po avarijos vertinant sudaužyto automobilio žalą nustatoma, kad nuostoliai siekia daugiau nei 75 proc. paties automobilio vertės, toks automobilis pripažįstamas ekonomiškai netikslingu remontuoti ir draudimo bendrovė privalo pranešti apie tokį automobilį „Regitrai“ – jam naikinama techninė apžiūra ir stabdomas leidimas dalyvauti eisme. Šis įstatymo reikalavimas yra skirtas saugumui keliuose didinti, kad didelius pažeidimus avarijų metu patyrę automobiliai negrįžtų atgal į eismą, kol nepraeis techninės apžiūros.
Draudimo bendrovė paprastai išmoka žalą dėl sugadinto automobilio, taip pat gali pasiūlyti klientu realizuoti jo automobilio likučius. Taip pat klientas gali pasirinkti realizuoti automobilio likučius pats.
Pasitaiko atvejų, kai klientai nenori, kad automobilis būtų nurašytas kaip neremontuojamas ir išregistruotas, nes po tokio automobilio remonto reikalingos brangios ekspertizės norint vėl gauti leidimą dalyvauti eisme. Draudimo bendrovė paprastai išmoka žalą dėl sugadinto automobilio, taip pat gali pasiūlyti klientu realizuoti jo automobilio likučius. Taip pat klientas gali pasirinkti realizuoti automobilio likučius pats.
Automobilio rinkos vertė nustatoma palyginamuoju metodu nustatant transporto priemonės vertę rinkoje, kur lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos, atsižvelgiant į komplektaciją, ridą, techninį stovį. Nustatant automobilio rinkos vertę mes naudojame kompleksinę informaciją ir analizę iš kelių šaltinių: tikriname vertes rinkoje, taip pat ir užsienio rinkose (dažniausia Lenkijos ir Vokietijos), naudojamės duomenų bazėmis.
Tais atvejais, kai avariją sukėlęs vairuotojas yra neblaivus (tai nustato policijos pareigūnai arba medikai), jo draudimo bendrovė pagal TPVCAPD įstatymą privalo atlyginti ir atlygina visus nuostolius nukentėjusiajam, o po to regreso tvarka reikalauja šios žalos nuostolių iš kaltininko. Taigi, net ir tais atvejais, kai į Jūsų automobilį įvažiavo neblaivus vairuotojas, draudikai jums visus nuostolius atlygins, ir nuostolių išieškojimas iš neblaivaus kaltininko jau taps draudimo bendrovės reikalu.
Gresia ne tik bauda
Anot Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Andromedos Grauslienės, pernai Klaipėdos mieste pareigūnų akiratin pateko 409 neblaivūs vairuotojai, kuriems nustatyta daugiau nei 1,5 promilės girtumas.
Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio laikomas viena didžiausių ir skaudžiausių kelių eismo saugumo problemų Lietuvoje, tad įstatymų leidėjai 2017 metais patvirtino naująsias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis vairuotojams, įpučiantiems 1,5 promilės ar daugiau, numatoma nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Taip pat už vairavimą vidutiniškai ar stipriai apsvaigus be baudos ir arešto įstatyme numatyta ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė.
Susisiekimo ministerija svarstė viešinti neblaivių vairuotojų tapatybes, esą viešumas būtų puiki prevencija, tačiau to daryti neleidžia Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklės.
