Kauniečių ramybę sujaukė ir tikrintojų dėmesį patraukė serija miglotų finansinių operacijų su ofšorine įmone.
Kai 4 milijonų eurų suma pavedimais iškeliavo į užsienį, nauda verslininkams, regis, galėjo būti dviguba: milijonai į jų rankas tikriausiai sugrįžo grynaisiais, o į valstybės kišenę nepateko apie pusę milijono eurų mokesčių.
Tiriant galimą šešėlinį solidžios sumos išgryninimą, prasidėjo kratos ir kitos nemalonios procedūros su pareigūnais. Tyrimo metu tikimasi sužinoti, ar pinigai nebuvo naudojami kyšiams, algų mokėjimui vokeliuose, kitokiems neteisėtiems atsiskaitymams.
Įtariami du asmenys
FNTT tyrėjai, bendradarbiaudami su Valstybine mokesčių inspekcija, išaiškino verslo grupės, užsiimančios prekyba medikamentais, galimą sukčiavimą mokesčiais nuo dividendų. Nustatyta, kad nuo 2013 metų šiai verslo grupei vadovaujantys asmenys, pervedė į lengvatinio apmokestinimo kompanijų banko sąskaitas beveik 4 mln. eurų ir, kaip įtariama, juos išgrynino, taip išvengdami daugiau kaip pusės milijono eurų mokesčių, kurie turėjo būti sumokėti į valstybės biudžetą.
Tiriant medikamentais prekiaujančios verslo grupės veiklą, lapkritį buvo atlikta 10 kratų, neseniai skelbė FNTT. Kratų metu rasti ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai, grynieji pinigai. Sukčiavimu ir turto legalizavimu įtariami du asmenys – šios verslo grupės vadovas ir jam padėjęs asmuo.
Gijos tarp Kauno ir Kipro nutrūko
15min išsiaiškino, kad šiame tyrime figūruojančią įmonių grupę sudaro iki 10 atskirų bendrovių. Pagrindinės iš jų 100 proc. akcijų, tuo metu, kai galimai buvo daromi finansiniai pažeidimai, priklausė Kipre registruotai bendrovei.
Sutapimas: kai FNTT užčiuopė įtartinas operacijas ir ėmėsi tyrimo, gijos tarp Kauno ir Kipro 2018-ųjų vasarą nutrūko. Dabar visas akcijų paketas priklauso pačiai Kauno kompanijai.
Šios Kauno firmos vadovas eina ir kelių įmonių grupės firmų vadovo pareigas. Įdomi detalė: remiantis oficialiais dokumentais, vienoje iš firmų šio direktoriaus metinė alga siekia vos 32 eurus. Tačiau kitose įmonėse jo oficialios pajamos – kur kas solidesnės.
Apskritai, minėta įmonių grupė gali pasigirti didžiulėmis, dešimtis milijonų eurų siekiančiomis pajamomis. Su farmacija susijęs verslas yra legalus ir jokių pretenzijų, bent jau viešai skelbtų, tikrintojai šioms įmonėms iki šiol neturėjo.
Versle figūruoja du asmenys: tai faktinis grupės vadovas ir faktinis finansininkas (įmonių grupėje jis nedirba, bet turi atskirą buhalterinės apskaitos firmą, samdomą tvarkyti finansus).
Įmonės vadovas gyvena solidžiai, važinėja geru automobiliu, bet provokuojamomis jo manierų nepavadinsi.
15min žiniomis, šie asmenys iki šiol nebuvo patraukę ne tik teisėsaugos dėmesio, bet ir apskritai vengė viešumo, nesipuikuodami nei turtais, nei juolab nesimėgaudami fotoaparatų blykstėmis aukštuomenės vakarėliuose. Įmonės vadovas gyvena solidžiai, važinėja geru automobiliu, bet provokuojamomis jo manierų niekaip nepavadinsi.
Globalus lėšų judėjimas
Su farmacija susijusi Kauno įmonė atsidūrė tyrėjų akiratyje, pareigūnams narpliojant kur kas globalesnius dalykus.
Tarptautinio tyrimo epicentre atsidūrė Varšuvos turgus – viena didžiausių Europos turgaviečių.
„Prekeiviai ten turi maišus pinigų. Sumos tikrai nemažos. Grynieji pinigai iš tiesų judėdavo maišais“, – tikino gerai informuotas šaltinis.
Kokia buvo šių Varšuvos turguje uždirbamų lėšų judėjimo schema?
Ratas sukasi toliau: uždirbama dar daugiau pinigų, grynųjų maišai vėl vežami į užsienį, iš kur pagal tą pačią schemą pasiekia Kinijoje dirbančius gamintojus.
„Esminis tikslas – kad tie turguje uždirbami pinigai patektų kinams gamintojams. Kinijoje jais atsiskaitoma už batų, rankinių, rūbų, kitos tekstilės produkcijos gamybą. Gavę oficialų apmokėjimą, kinai prigamina prekių ir legaliai siunčia jas į Lenkijos turgų. Ten ratas sukasi toliau: uždirbama dar daugiau pinigų, grynųjų maišai vėl vežami į užsienį, iš kur pagal tą pačią schemą pasiekia Kinijoje dirbančius gamintojus. Ratas visada cirkuliuoja, jis visada gyvas“, – pasakojo 15min pašnekovas.
Esmė – kad pinigų nematytų valstybė
Iš Lenkijos pasiuntiniai pinigus automobiliais ir kitu transportu veždavo į Lietuvą, taip pat Latviją, Ukrainą, Vokietiją. Mūsų šalyje pinigų kurjeriai turėdavo ryšių su verslininkais, kurie suinteresuoti turėti būtent grynųjų pinigų. Reikmės gali būti pačios įvairiausios, bet esminė sąlyga – kad šių pinigų nematytų valstybė.
Taigi lietuviai verslininkai, gavę pinigus grynaisiais, iš savo įmonių darydavo bankinius pavedimus į ofšorines įmones. Toliau jau elektroninėmis tapusios lėšos buvo stumdomos taip, kad galiausiai pasiektų kinus.
Grupuotė įtariama per penkerius metus Lietuvos šešėlinėje ekonomikoje panaudojusi 60 mln. eurų.
Kaip rašyta FNTT pranešime, demaskuota grupuotė įtariama per penkerius metus Lietuvos šešėlinėje ekonomikoje panaudojusi 60 mln. eurų.
Neoficialios išgryninimo paslaugos
FNTT skelbė, kad galima ir kitokia pinigų išgryninimo schema, paremta fiktyviomis finansinėmis operacijomis. Siekdami išvengti pelno, pajamų, kitų mokesčių mokėjimo į biudžetą, kai kurie verslo schemose naudojo jų pačių valdomas užsienyje įkurtas lengvatinio apmokestinimo (angl. offshore) kompanijas, į kurių banko sąskaitas pervesdavo nuo apmokestinimo nuslėptas pinigines lėšas.
Iš viso šiame tyrime – 18 įtariamųjų.
Siekdami šias pinigines lėšas naudoti Lietuvoje neoficialiems atlyginimams mokėti, neoficialioms prekėms pirkti ir kitais tikslais, verslininkai atlikdavo pavedimus iš savo valdomų lengvatinio apmokestinimo bendrovių banko sąskaitų į tarpininkų, teikiančių neoficialias išgryninimo paslaugas, valdomų užsienio kompanijų banko sąskaitas ir mainais gaudavo pervestas pinigų sumas atitinkančias sumas grynaisiais pinigais, atskaičius sutartą mokestį. Teigiama, kad už išgryninimo paslaugą būdavo imamas nedidelis, maždaug 1,5 proc. mokestis.
Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais tapo 18 asmenų. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.