Apgavysčių elektroninėje erdvėje būdai tampa vis įvairesni ir įmantresni. Visiškai nesvarbu kokią kompiuterio operacinę sistemą, interneto naršyklę ar elektroninio pašto programą naudojate. Sukčių atakos bei bandymai jus apgauti yra pagrįsti žmogiškuoju faktoriumi, psichologija. Auka tiesiog leidžiasi būti apgaunama ir nereikia būti kvalifikuotu programuotoju, kad paliktum žmones be pinigų.
Vilniaus apskrities policijos pirmadienį paviešintame pranešime yra keletas patarimų, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių apgavysčių.
Virtualios „investavimo“ platformos
Nukentėjusiesiems į jų mobiliojo ryšio telefonus iš užsienio telefonų numerių skambina finansų brokeriais prisistatantys asmenys ir siūlo užsiimti investavimo veikla (prekiauti valiutomis, tauriaisiais metalais, žaliavomis ir pan.). Sutikusiems pasiūloma susikurti paskyrą įvairiose virtualiose „investavimo platformose“ ir sumokėti pirminį, dažniausiai nedidelį įnašą.
Vėliau „finansų brokeriai“ teikia konsultacijas, į kokias sritis ar akcijas investuoti.
Auka savo virtualioje paskyroje mato, kad po finansinių operacijų neva gauna pelną.
Vykdant „finansų brokerių“ nurodymus, apgavystės auka savo virtualioje paskyroje mato, kad po finansinių operacijų neva gauna pelną, o „brokeriai“ ir toliau siūlo plėtoti veiklą. Kai pareiškiamas noras atgauti investuotas lėšas ir gautą pelną susilaukiama žinių, kad pirma reikia sumokėti mokesčius – tik tuomet pinigai bus pervesti lengvatinio apmokestinimo (vadinamąją ofšorinę) bendrovę užsienyje, o vėliau pasieks nukentėjusiojo banko sąskaitą. Tokiu būdu, palaipsniui išviliojama vis daugiau pinigų.
Patarimas. Būkite atsargūs ir nesusigundykite pasiūlymais, neskubėkite priimti sprendimo, įvertinkite savo finansines galimybes ir galimą investavimo veiklos riziką, pasidomėkite siūlomais finansiniais įrankiais.
Manipuliavimas jausmais – draugystė, meilė, pagalba ištikus bėdai, bendro verslo kūrimas
Nukentėjusieji (dažniausiai moterys) „Facebook“ ar kitų socialinių tinklų paskyrose, pažinčių svetainėse pradeda bendrauti su nepažįstamais asmenimis, dažniausiai užsieniečiais, kurie prisistato našliais, dirbančiais inžinieriais didelių objektų statybose ar tarnaujantys misijose (dažniausiai Sirijoje), arba medikais.
Sukčiai sakosi norintys visas savo gyvenimo santaupas investuoti Lietuvoje, siunčia fotografijas – žinoma, ne savo. Užmezgę kontaktą, jie siekia didesnio artimumo – susirašinėja per mobiliųjų telefonų programėles (Viber, Messenger ir kt.); el. paštu, balsu bendrauja su moterimis – rado savo dėmesį, giria, atjaučia, patarinėja.
Galiausiai sukčiai prisipažįsta aukoms įsimylėję, pažada atvykti į Lietuvą susituokti ir gyventi laimingai ir turtingai.
Galiausiai prisipažįsta įsimylėję, pažada atvykti į Lietuvą susituokti ir gyventi laimingai ir turtingai. Įgavę pasitikėjimą, prašo padėti tvarkant su pinigų atvežimu į Lietuvą susijusius reikalus: nurodo „diplomatų“, neva atsakingų už pinigų įvežimą (dokumentų tvarkymą) duomenis ir siunčia banko sąskaitų užsienyje numerius, į kurias prašo pervesti dideles pinigų sumas, žadėdami patirtas išlaidas kompensuoti su kaupu.
Sutikus, nurodomos vis naujas priežastys dėl kurių jų pinigai negali pasiekti Lietuvos ir prašoma atlikti dar vieną (kiekvienu kartą neva paskutinį) pavedimą. Sakoma, kad to nepadarius visi pinigai gali būti prarasti. Jau investavusios dideles pinigų sumas ir dar vis tikėdamosi jas atgauti, nukentėjusios toliau siunčia savo pinigus į nurodytas užsienio bankų sąskaitas nežinomiems asmenims, patiria didelių nuostolių, dažnai klimpsta į skolas.
Patarimas. Bendraujant internetu būtinas atsargumas ir netgi sveikas įtarumas.
Apie žmogų daug sužinome iš kūno kalbos, greitesnio grįžtamojo ryšio betarpiškai kalbantis. Internetas ar mobiliosios programėlės suteikia daug mažiau galimybių pažinti, susidaryti objektyvesnę nuomonę apie kitą asmenį. Gavus prašymų arba bet kokių užuominų apie pinigų pervedimą mažai pažįstamiems, būtina be jokios skubos, kritiškai ir atsakingai įvertinti didelę tokio poelgio riziką.
Pinigų išviliojimas iš įmonių finansininkų
Nusikaltėlis apsimeta įmonės atstovu (dažniausiai direktoriumi) ir elektroniniu laišku kreipiasi į Lietuvos įmonės finansų skyrių dėl skubaus tarptautinio pavedimo. Pirmame laiške dažniausiai jis nenurodo jokių rekvizitų pinigams pervesti, o klausia, kokių jo duomenų reikia šiam pavedimui atlikti. Taip kuriama labai įtikinama iliuzija, kad bendraujama su tikruoju direktoriumi.
Kai darbuotojas atsako į pirmąjį laišką, kitame laiške kibernetinis nusikaltėlis pateikia reikalingus rekvizitus ir prašo atlikti skubų pavedimą. Toliau „direktorius" ir finansų skyriaus darbuotojas susirašinėja tol, kol gaunami pinigai. Keista, kad dažnai Lietuvos įmonių darbuotojų įtarumo nesužadina ir tai, kad gaunamieji laiškai lietuvių kalba dažnai rašomi naudojant „Google“ vertimo programą.
Patarimas. Labai atsargiai vertinkite ir tikrinkite, bet kokius prašymus atlikti mokėjimus, kurie ateina elektroniniu paštu ar kitais elektroniniais kanalais. Atkreipkite dėmesį į gramatines klaidas laiške. Atpažinę suklastotą laišką, informuokite kitus įmonės darbuotojus, ypač tuos, kurie turi teisę atlikti mokėjimo operacijas. Jeigu pavedimas į nusikaltėlių sąskaitą jau atliktas, kuo skubiau kreipkitės į savo banką ir mėginkite sustabdyti pinigų perlaidą.
Perimtas susirašinėjimas tarp verslo partnerių
Sudarant verslo sutartis, informacija tarp įmonių dažnai keičiamasi elektroniniu paštu. Tuo gali pasinaudoti sukčiai, kurie įsilaužia į elektroninių paštų paskyras ir perima susirašinėjimą tarp šalių, o po to nukentėjusieji gauna apgaulingus elektroninius laiškus, kuriuose jie informuojami, kad pasikeitė įmonės duomenys ir atsiskaityti už prekes ar paslaugas reikia pervedant pinigus į kitas, apgaulinguose laiškuose nurodomas, bankų sąskaitas.
Patarimas. Įvertinkite elektroninio laiško siuntėją – ar jį atpažįstate ankstesnio dalykinio susirašinėjimo kontekste, ar jo elektroninio pašto adresas (visi simboliai) sutampa su tuo, kuris yra nurodytas laiške. Jei nurodoma, kad pasikeitė verslo partnerio banko sąskaita ir pats bankas – papildomai (telefonu ar kitais būdais, bet ne atsakydami į atsiųstą laišką su pranešimu) susisiekite su verslo partneriais.
Neskubėkite spausti elektroniniame laiške galinčių būti nuorodų, ypač jei laiškas gautas iš nepažįstamo siuntėjo.
Asmeninių (el. bankininkystės) duomenų atskleidimas sukčiams
Nepaisant policijos pareigūnų ir kredito įstaigų vykdomos prevencinės veiklos, vis dar pasitaiko atvejų, kuomet piliečiai pateikia savo elektroninės bankininkystės sąskaitų duomenis telefonu skambinantiems sukčiams, prisistatantiems, pavyzdžiui, FNTT pareigūnų ar bankų darbuotojų vardu.
Patarimas. Teisėsaugos pareigūnai ar bankų darbuotojai niekuomet telefonu neprašo pateikti elektroninės bankininkystės duomenų. Saugokite savo prisijungimo prie elektroninių sąskaitų bei mokėjimo kortelių duomenis (numerį, datą, CVV kodą), nepraneškite jų telefonu, paštu ar elektroniniu paštu kitiems asmenims.
Neatskleiskite ir kitų asmeninių duomenų (paso, asmens tapatybės kortelės ar vairuotojo pažymėjimo) jeigu asmenys, kuriems teikiate šią asmeninę informaciją, nenurodo aiškaus teisinio pagrindo šiems duomenims rinkti.
