15min jau rašė, kad po užpuolimo ekvadoriečio ir policijos versijos kardinaliai išsiskyrė.
Vilniaus apskrities policijos atstovai tvirtino, kad pareiškimą primygtinai siūlė rašyti, tačiau nukentėjusysis to atsisakė. Taip pat jis neva nieko neminėjo ir apie galbūt tautinę nesantaiką skatinantį šūkį „Lietuva – lietuviams“. Pats F.Sanchezas šias aplinkybes kategoriškai neigė.
„Kadangi Fabian nekalba lietuviškai, pareigūnai su piliečiu bendravo angliškai, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį aiškino Lietuvos policija. – Kaip rodo surinkti duomenys, dėl kalbos barjero pareigūnai ir nukentėjęs asmuo ne visiškai suprato vieni kitą, dėl ko ir kilo nesusipratimas. Pareigūnai teigia, kad jie pasiūlė asmeniui rašyti pareiškimą, taip pat siūlė vykti į policijos įstaigą, kur atvyks vertėjas, tačiau, kaip aiškėja dabar, nukentėjęs to aiškiai nesuprato.“
Kaip rodo surinkti duomenys, dėl kalbos barjero, pareigūnai ir nukentėjęs asmuo ne visiškai suprato vieni kitą
Beje, ir ikiteisminis tyrimas dėl šio incidento nebuvo pradėtas, policijos atstovai tikino, kad tai neįmanoma be nukentėjusiojo pareiškimo. Tačiau 15min rašė, kad tai nėra tiesa. Antradienį tą pripažino ir Vilniaus apskrities policija.
„Ir be pareiškimo turėdami laiko smulkiau aiškintis įvykio aplinkybes, peržiūrėti įrašus, kuriuos padarė tarnybinio automobilio mikrofonai ir kameros, kalbėtis su įvykio vietoje buvusiais pareigūnais, radome pagrindo šiandien pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį „Viešosios tvarkos pažeidimas“, – BNS teigė Paulius Radvilavičius.
Lietuvos policija papildė, kad tyrimas pradėtas ir pagal BK 170 str. 2 d., tai yra, dėl neapykantos kurstymo.
Nors iki šiol Vilniaus apskrities policija 15min kategoriškai neigė, kad nukentėjusysis užsiminė apie žodžius „Lietuva – lietuviams“, dabar pripažįstama, kad šie žodžiai buvo pasakyti jau pirmajame skambutyje į Bendrąjį pagalbos centrą.
„„Lietuva lietuviams“ jis pasakė paskambinęs bendruoju pagalbos tel. 112. Tų žodžių nebuvo policijai gavus rašytinę informaciją iš BPC, – informavo policijos atstovai. – Skambučio santrauka yra trumpai surašoma ir atsiunčiama policijai per sistemą. Turbūt todėl ir buvo toks Vilniaus policijos komentaras.“
Anot policijos, pareigūnai apie 20 min ieškojo įtariamųjų pagal nurodytus požymius.
„Neradę jų, pareigūnai tęsė patruliavimą, o įvykio medžiaga užregistruota ir perduota tolimesniam tyrimui į policijos komisariatą, – rašoma feisbuke. – Ačiū visiems už supratimą, atsiprašome, kad dėl kalbos barjero ir nesusiskalbėjimo nukentėjusiajam teko patirti tokių nemalonumų.“
Mitingas dėl neveiksnumo
Policijos darbu nepatenkintas Vilniaus miesto tarybos narys Markas Adamas Haroldas kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru ketvirtadienį sostinėje organizuoja mitingą dėl policijos neveiksnumo
„Pastaruoju metu stebime, kad policija selektyviai žiūri į savo pareigas ir pamiršo savo šūkio reikšmę. Policija ne tik vengia tyrinėti neapykantos nusikaltimus daromus internete, bet ir fizinius puolimus gatvėse. Fabian Sanchez patirta neapykantos ataka yra tik viena iš daugelio panašaus tipo istorijų pavyzdžių, į tai policija reagavo neadekvačiai.
Negalime leisti Lietuvos policijai toliau neatkreipti dėmesio į ksenofobiją, neinformuoti žmonių apie procedūras, nebausti blogų policininkų, ignoruoti įstatymus, vengti pradėti tyrimus neapykantos išpuolių atvejais, toleruoti neapykantos kurstymą, meluoti žiniasklaidai ir palikti žmones be reikalingos pagalbos“, – rašoma kvietime į mitingą.
Lietuvos žmogaus teisių centras atkreipia dėmesį į be jokių paaiškinamų priežasčių drastiškai sumažėjusius neapykantos kurstymo atvejus.
Dar 2012 m. užregistruota 266 neapykantos kurstymo atvejai, vėliau skaičiai mažėjo, o 2017 m. tokių incidentų, anot statistikos, buvo vos 17.
„Lietuvoje neapykantos kurstymo atvejų per 5 m. sumažėjo 1564%(!) arba beveik 16 kartų. Kiek yra kitų neapykantos nusikaltimų, kai žmonės užpuolami, sumušami, sugadinami jų daiktai dėl neapykantos, mes nežinome“, – savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį paskelbė Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC).
„Tačiau toks neapykantos kurstymo atvejų sumažėjimas yra nerealistiškas ir rodo neapykantos kurstymo ir kitų neapykantos nusikaltimų latentiškumą.
Ankstesniais metais darytų tyrimų metu ne vienas Lietuvoje gyvenantis juodaodis, LGBT žmogus sakė nepranešantys neapykantos nusikaltimų, nes bijo arba netiki, kad kažkas pasikeis, arba girdėjo, kaip kitiems pranešus, nieko nebuvo daroma.
Pernai plačiai nuskambėjo atvejis, kai Kaune nėščią moterį ir jos indų kilmės vyrą užpuolę vyrai, užpuolimo metu jį vadino „babajumi“. Iš pradžių užpuolimas buvo laikytas paprastu viešosios tvarkos pažeidimu. Tik apeliacinis teismas pripažino ne tik viešosios tvarkos pažeidimą, bet ir diskriminacijos kurstymą“, – skelbia LŽTC.
