​Policija atskleidžia telefoninio sukčiavimo mechanizmus: ką aferistai suspėja per 19 minučių?

Pastebima tendencija, jog telefoniniai sukčiai, ilgus metus apgaudinėję patiklius piliečius,  apsimesdami policijos pareigūnais ir sukurpdami „pasakas“ apie neva avariją ar kitokias nelaimes patyrusius artimuosius keičia braižą – vis dažniau į policiją kreipiasi nuo sukčių, apsimetusių Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) darbuotojais, „tiriančiais“ neteisėtas finansines operacijas, neva atliekamas su apgautųjų banko sąskaitomis, nukentėję asmenys.

Aferistai, pasitelkiantys nors ir vis tobulesnes tiek judriojo telefono ryšio, tiek interneto technologijas, dažniausiai visgi nelieka nenubausti – jiems tenka sėsti į teisiamųjų suolą.

Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai išaiškino 2012 m. vasario-kovo mėnesiais internetinėje erdvėje siautusį, vienijantį daugiau kaip dešimt asmenų, sukčių tinklą, kurių daromoms nusikalstamoms veikoms pareigūnų operatyvaus reagavimo  dėka kelias buvo užkirstas labai greitai. Nusikaltėliai, esantys laisvės atėmimo vietose Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Kybartų pataisos namuose, veikė pagal sudėtingą schemą, į nusikalstamas veikas įtraukdami nemažai laisvėje esančių sėbrų, kurie yra išaiškinti ir byla š. m. gegužės mėnesį bus perduota tolimesniam nagrinėjimui teisme.

Nuo nusikalstamų veikų nukentėjo penkios 32-79 metų moterys, kurių kiekvienos patirta žala siekia nuo 200 iki 3300 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti už grotų dienas leidžiantys įtariamieji neteisėtai laikomu judriojo ryšio telefonu skambindavę į fiksuoto ryšio telefonus, o atsiliepusioms moterims, apsimetę FNTT pareigūnais, papasakodavo apie neva su jų banko sąskaitomis atliekamas neteisėtas finansines operacijas ir nukentėjusiųjų pareikalaudavo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų (kodo ir slaptažodžių), kad būtų užkardytos neva daromos nusikalstamos veikos.

Radviliškio policijos nuotr./Telefonas su ryškiu lipduku

Išsigandusioms moterims padiktavus apsimetėliui prašomus duomenis, banko sąskaitos akimirksniu buvo ištuštinamos, o vienos nukentėjusiosios sąskaitoje neaptikus pinigų, jos vardu buvo paimtas  greitasis kreditas bei bandoma paimti dar vieną kreditą iš kitos kredito bendrovės. Piniginius „laimikius“ dalinosi įkalinimo įstaigose esantys, ne kartą už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas teisti asmenys, laisvėje esantys jų bendrininkai, vadinamosios „kojos“, kurie nelaisvėje esančių asmenų nurodymais išgrynindavę, pervesdavę ar perduodavę neteisėtu būdu užvaldytas pinigines lėšas bei taip vadinami „pinigų surinkėjai“, kurie per banko sąskaitas pinigus pervesdavo kaliniams.  

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliekamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. (Sukčiavimas) 1, 3 d., 214 str. (Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis) 1 d., 215 str. (Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas)1 d., 198¹ str. (Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos) 1 d., 289 str. (Valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas), už kuriuos sankcijoje numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Sukčiai,  itin gerai išmanantys žmonių psichologiją, mokantys manipuliuoti ir įtikinėti, aukų ieško telefonų knygose arba interneto duomenų bazėse, pasirinkdami tuos telefonus, kurie registruoti moterų pavardėmis (9 iš 10 nukentėjusiųjų yra moterys) – jos lengviau eina į kontaktą su nepažįstamaisiais ir yra emocingesnės, negu vyrai.

Telefoniniams sukčiams pakanka 1 min. persiųsti elektroninės bankininkystės duomenis asmeniui, turinčiam priėjimą prie interneto, 3 min. – sąskaitai ištuštinti, 5 min. – indėliams nutraukti ir šiems pinigams pervesti į kitas sąskaitas ir 10-20 min. – aukos vardu paimti greitojo vartojimo kreditą, todėl policija dar kartą prašo gyventojų būti atidesniais ir neatskleisti nepažįstamiems asmenims savo vardo, pavardės, asmens kodo ir konfidencialių elektroninės bankininkystės duomenų, taip pat apie tokius sukčiavimo būdus informuoti giminaičius, pažįstamus, ypač garbaus amžiaus kaimynus, kad šie, prieš sudarydami kokius nors sandorius, pasitartų su artimaisiais.

Sukčiai,  itin gerai išmanantys žmonių psichologiją, mokantys manipuliuoti ir įtikinėti, aukų ieško telefonų knygose arba interneto duomenų bazėse, pasirinkdami tuos telefonus, kurie registruoti moterų pavardėmis (9 iš 10 nukentėjusiųjų yra moterys) – jos lengviau eina į kontaktą su nepažįstamaisiais ir yra emocingesnės, negu vyrai. „Patikrinę“ vieną telefono numerį, sukčiai jį išbraukia ir pagal telefonų knygos sąrašą keliauja prie kito, todėl neretai į policiją kreipiasi panašiu metu apgauti panašias pavardes turintys nukentėjusieji.

Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų ir nedelsdami skambinkite į policiją bendruoju pagalbos telefonu 112.