Dramatiškai šeimos likimą pakeitęs eismo įvykis nutiko per 2014-ųjų Visų Šventųjų dieną. Tądien kelyje Vilnius–Alytus moteris, vairavusi „Toyota Avensis“, norėjo pasukti į kairėje esančią aikštelę.
Už jos važiavę automobiliai pristabdė, tačiau iš virtinės iššoko prabangus „Audi Q7“ visureigis, kurį vairavo įtakingo Alytaus verslininko sūnus. Per avariją „Toyota“ važiavo tėvai su dešimtmete dukra, kuri žuvo.
Suprasti akimirksniu
- Galingą ir prabangų „Audi“ automobilį vairavo pasiturintis sostinės apskrities verslininkas, kurio tėvas vadinamas įtakingu, svarbių ryšių Alytuje turinčiu asmeniu, neseniai užėmusiu aukštas pareigas vienoje didelėje kompanijoje.
- „Audi“ vairuotojas dalyvavo mergaitės laidotuvėse ir asmeniškai pareiškė užuojautą tėvams. Finansiškai prie laidotuvių jis neprisidėjo. Netapęs kaltinamuoju, verslininkas šios avarijos byloje netapo ir nukentėjusiuoju, tad pats iš kaltinamosios nieko neprašo. Tačiau jo transporto priemonės draudimo bendrovė, dar nesibaigus teismui, jau pateikė Jankauskams reikalavimą atlyginti žalą už apdaužytą „Audi“ visureigį.
- Teisme susiklosčiusi teisiškai korektiška, bet žmogiškai – paradoksali situacija. Valstybinį kaltinimą prieš Jurgitą Jankauskienę palaikanti prokuratūra taip pat gina ir V.Jankausko, kaip nukentėjusiojo, interesus. Tuo metu V.Jankauskas, formaliai sėdėdamas su prokurore vienoje valtyje, irkluoja priešinga kryptimi – žmoną nuo kaltinimų gina.
- Byloje yra atliktos 3 kompleksinės Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės. Maža to, pagal sudužusį žibintą ekspertas atskirai patvirtino, kad avarijos metu veikė „Toyota“ posūkis. 5-asis ekspertinio lygio dokumentas yra nepriklausomo specialisto V.Mitunevičiaus į bylą pateikta medžiaga. Galiausiai teismas skyrė ir šeštąją ekspertizę, kitame posėdyje ekspertai kviečiami liudyti.
Į įvykio vietą atvykę pareigūnai užfiksavo, kad būtent „Audi“ vairuotojas pažeidė taisykles, nepraleisdamas į kairę sukančio automobilio. Tačiau galiausiai byla teismą pasiekė apvirtusi aukštyn kojomis, kalta „Toyota“ vairuotoja, užkirtusi kelią „Audi“.
„Tai nerealu, tai tiesiog neįmanoma!“ – savo nuostabos nepamiršta A.Puodžius, išgirdęs, kaip pakrypo jo pradėta byla.
Teisme prisiekęs sakyti tik tiesą, kitaip jam pačiam grės baudžiamoji atsakomybė, buvęs pareigūnas tvirtino, kad jo tris kartus prašyta perrašyti tarnybinį pranešimą ir kaltę versti ne „Audi“, o „Toyota“ vairuotojai.
„Tyrėjas vis nutaikydavo progą prieiti prie manęs komisariato koridoriuje ir pasakydavo, kad reikėtų perrašyti. Bet jokių motyvų jis tiesiogiai nesakydavo. Tik, matote, su manimi nelabai susitarsi. Todėl aš jam tik atsakydavau, kad jokių perrašymų nebus“, – liudijo buvęs pareigūnas, nenutylėjęs ir spaudimą dariusio buvusio kolegos pavardės.
„Vėliau išgirdau, kad tai įtakingo verslininko sūnus. Tada supratau, dėl ko tą mano tarnybinį pranešimą reikėtų perrašyti. Tyrimą toliau kontroliavo prokuratūra, aš asmeniškai niekaip negalėjau į jį kištis. Bet apskritai įvairių buvo kalbų apie tą tyrimą – kad telefoninė teisė yra naudojama, kaip Lietuvoje yra įprasta. Netgi kad per buvusį generalinį komisarą poną Grigaravičių buvo bandoma daryti kažkokią įtaką. Tik tokios kalbos“, – dėstė liudininkas.
Policija kaltinimus neigia
Policijos departamento Imuniteto skyriaus vadovas Elanas Jablonskas sekmadienį savo feisbuko paskyroje pranešė, kad po pareigūno liudijimo atliko tyrimą.
„Šią savaitę buvo priimtas sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo, kai viešojoje erdvėje buvo mesti kaltinimai, kada buvęs pareigūnas teisme pasidalino dvejonėmis dėl galimo dokumentų klastojimo bei šališkumo ikiteisminiame tyrime, dėl skaudaus eismo įvykio“, – pranešė jis.
Anot E.Jablonsko, buvo paneigta, kad A.Puodžiui kažkas darė spaudimą perrašyti tarnybinį pranešimą.
„Neatmetama galimybė, kad kolegos A.Puodžiui galėjo išsakyti pastabas dėl to, kad jis, rašydamas šį tarnybinį pranešimą, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo ir jame akivaizdžiai nurodė vieną iš vairuotojų kaip galimai padariusį nusikalstamą veiką, nors ikiteisminis tyrimas tik buvo pradėtas ir visos aplinkybės neištirtos. Pareigūnams būtina laikytis objektyvumo ir nešališkumo, tai yra faktas ir pareigūnas neturi reikšti išankstinės savo nuomonės apie kaltus ar nekaltus asmenis.
A.Puodžiaus nurodytas aplinkybes dėl reikalavimo perrašyti tarnybinį pranešimą paneigia ir tai, kad jo pirminis, šališkas, nurodant, jog dėl eismo įvykio kaltas „Audi Q7“ vairuotojas, tarnybinis pranešimas buvo užregistruotas policijos registruojamų įvykių registre, į šį registrą jau buvo suvesti minėti duomenys, kurių koreguoti neįmanoma, informacija perduota policijos budėtojui, kuris suformavo paros įvykių suvestinę ir ją paskelbė, dėl to tarnybinio pranešimo perrašymas, pakeičiant jame įvykio aplinkybių duomenis, yra neįmanomas, nes registruose įvesti duomenys nekoreguotini“, – argumentus dėstė E.Jablonskas.
A.Puodžius kalbėdamas, kad eismo įvykį įforminusiems pareigūnams darytas spaudimas, jog šie perrašytų eismo įvykio schemą ir apžiūros protokolą, rėmėsi gandais ir nuogirdomis. Anot E.Jablonsko, įvykio vietoje ir jau po to buvęs pareigūnas išsamiai nesusipažino su surinkta medžiaga.
„Iš patikslinimo metu surinktų tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota įvykio vietos apžiūros protokolą rašiusio specialisto ir eismo įvykio vietos schemą braižiusio pareigūno nusikalstamos veikos požymių, neužfiksuota nei viena faktinė aplinkybė, galinti sukelti abejonių dėl įvykio vietos apžiūros protokolo bei eismo įvykio vietos schemos perrašymo, juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis“, – rašė E.Jablonskas.
A.Puodžius taip pat užsiminė, kad po to, kai jis neva atsisakė klastoti bylą, komisariato vadovas jam ėmė daryti spaudimą. Anot E.Jablonsko, šiame pasakojime buvęs pareigūnas painiojosi.
„Dėl Komisariato vadovo galimai daryto psichologinio poveikio, po kurio jam teko palikti tarnybą, A.Puodžius, bandydamas pateikti faktus apie galimai darytą psichologinį poveikį jam, savo parodymuose susipainioja vieną kartą sakydamas, kad jis pasireiškė vadovybės rūsčiu tylėjimu, kitąkart jau nurodydamas konkrečius veiksmus, juos tapatindamas su 2014 metų lapkričio 1 dienos įvykusio eismo įvykio įforminimu, šališko tarnybinio pranešimo surašymu. Vienu atveju nurodo, kad buvo priverstas išeiti į pensiją, kitu atveju nurodo, kad kai tik gavo įspėjimą dėl galimo atleidimo, jis pats pasakė vadovybei, kad gali jam nesiūlyti pareigų, ir iš karto išėjo į pensiją“, – rašė E.Jablonskas.
Kai šį E.Jablonsko komentarą feisbuke paskelbė Lietuvos policija, atsirado ne vienas abejojantis šia versija.
„Jūsų teisė rinktis, kuo tikėti. Objektyviais duomenimis ar pletkais bei gandais“, – abejojantiems pasiūlė Lietuvos policija.
