Pasak R.Kiškio, didžioji dalis nužudymų yra susiję su konfliktais artimoje aplinkoje ir alkoholio vartojimu.
„Kiek analizavome nužudymus, jiems visiems padarė įtaką būtent smurto artimoje aplinkoje pasekmės. Kiek susipažinau, praktiškai visuose nužudymuose buvo vartojamas alkoholis, praktiškai visuose nusikaltimuose asmenys buvo rizikos grupėje, asmenys galimai buvo asocialūs“, – penktadienį Lietuvos policijos surengtoje konferencijoje sakė jis.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla anksčiau šią savaitę sakė, kad karantino metu Lietuvoje buvo įvykdytos 22 žmogžudystės, o per tą patį laikotarpį praėjusiais metais buvo fiksuota 10 žmogžudysčių.
Anot R.Kiškio, policija prognozavo, kad karantino metu padaugės smurto artimoje aplinkoje atvejų ir ši prognozė pasitvirtino.
Palyginti su 2019-ųjų pavasariu, su smurtu artimoje aplinkoje siejamų nusikaltimų – nežymaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimo nužudyti ar sužaloti – padaugėjo, atitinkamai, 10,7 ir 16,5 procento.
Tiesa, bendras nusikalstamumo lygis karantino metu šalyje krito daugiau nei 7 procentais, o kai kurių dominuojančių nusikalstamų veikų sumažėjo itin ryškiai.
Viešosios tvarkos pažeidimų, nesunkių sveikatos sutrikdymų, pinigų padirbinėjimų ir neteisėto mokėjimo priemonių panaudojimo sumažėjo daugiau nei 40 procentų. Taip pat įvykdyta 17 procentų mažiau vagysčių.
