Pastaruoju metu Vilniuje padaugėjo žaibiškų vagysčių. Jas tiriančių Vilniaus kriminalistų teigimu, nuo jų galima apsisaugoti naudojant gana nesudėtingą ir nebrangią įrangą, tačiau parduotuvių šeimininkai nepakankamai investuoja į naujausias apsaugos priemones.
Štai keletas pavyzdžių. Rugsėjo 11 d. apie 1 val. 56 min. Vilniuje, Savanorių pr., į parduotuvės pastatą įvažiuota automobiliu ir iš juvelyrinių dirbinių parduotuvės pavogti du seifai. Spalio 7 d. 3 val. 16 min. Vilniuje, Pilies g., žaibiškai buvo apvogta gintaro dirbinių parduotuvė ir apie 3 val. 28 val. Vilniuje, Parko g., bandyta apvogti kitą parduotuvę.
Dažniausiai žaibiškos vagystės įvyksta, kai sunkiu daiktu išdaužiamas lango, vitrinos ar durų stiklas. Vagys veikia greitai ir gyventojai, apsaugos tarnybos ar policija kartais nespėja reaguoti.
Savo turto apsauga rūpintis būtina
Parduotuvėse dažnai nesinaudojama net elementariomis apsaugos priemonėmis: atsisakoma blokuoti išorines žaliuzes signalizacijos priemonėmis; naudoti šiuolaikinius durų užraktus, apsaugotus nuo galimo mechaninio poveikio; nesilaikoma patarimų nelaikyti vitrinose brangių daiktų, įmontuoti ar prie sienų, grindų pritvirtinti seifus, brangiai kainuojančią organizacinę ir kitokią techniką apsaugoti papildomomis mechaninėmis priemonėmis ir pan. Visus vertingus daiktus patartina laikyti seifuose – brangius daiktus ar prekes sunkiau prieinamose patalpų vietose, saugyklose, seifuose.
Ne visi supranta ir tai, kad įrengti apsauginę signalizaciją – būtina. Pareigūnai pataria naudoti signalizaciją, kuri jungiasi prie patalpų išorinių elementų (pvz.: prie apsauginių lauko žaliuzių, rakinamų išorinių durų). Signalizacijos suveikimo signalas bus išsiųstas vos pradėjus laužtis į patalpas. Prie centralizuoto stebėjimo sistemų prijungta apsauginė signalizacija – svarbiausia patalpų apsaugos dalis.
Apsaugoti langus galima įvairiais būdais – grotomis, apsauginėmis žaliuzėmis. Pastaruoju metu stiklas dengiamas ir specialia apsaugine plėvele. Taip apsaugotas stiklas suaižėja, bet nesubyra; jį įveikti reikia daug laiko, kurio, pradėjus veikti signalizacijai, grobikai neturi. Patartina įsistatyti ir dūžiui atsparius stiklus, pasakojama Policijos departamento pirmadienį paviešintame pranešime spaudai.
Vagys negali pavogti to, ko nemato!
Ne paslaptis, kad dauguma apiplėšimų užtrunka ne ilgiau 2–3 minučių.
Tokiu atveju vienas geriausių būdų apsisaugoti nuo plėšikų – dūmų apsauga. Dūmų apsauga unikali tuo, kad ją galima integruoti ar prijungti prie bet kokios jau esamos apsaugos sistemos (signalizacijos). Suveikus apsaugos sistemai (signalizacijai), dūmų apsauga įsijungia per 0,1 sekundės ir, priklausomai nuo patalpos dydžio, per 5–15 sekundžių visa patalpa užpildoma tirštais dūmais.
Taigi, turtas yra apsaugomas žaibiškai. Tuo metu patalpoje visiškai nėra jokio matomumo. Nevėdinant patalpos, dūmai išsisklaido per 45 minutes. Be abejo, galimos ir papildomos funkcijos, leidžiančios išlaikyti maksimalų dūmų tirštumą dar ilgiau. Šis apsaugos būdas dažnai naudojamas juvelyrinėse parduotuvėse, mokyklose, sandėliuose, bankų skyriuose, degalinėse, ambasadose, pašte ir t. t.
Dūmų apsauga skirta priversti įsilaužėlius pasišalinti iš pastato, o ne juos sugauti. Sistema įdiegiama priekinėje zonoje ir aplink duris taip, kad nusikaltėlis neįstrigtų banko, biuro, juvelyrinių dirbinių parduotuvės ar kitose patalpose, bet būtų priverstas iš ten pasišalinti.
Pasklidus rūkui, įsibrovėliai „apakinami“, todėl didžiausia jų baimė – prarasti krypties pojūtį ir pasimesti patalpoje. Jie instinktyviai mėgina išsigelbėti, ką įrodo vaizdo įrašai. Be to, jie dažnai apsigręžia net nepatekę į vidų. Jeigu įsibrovėlis pačiupo ką nors, kas buvo šalia jo, daugiau nebegalės pačiupti nieko, tokiu būdu žymiai sumažinami galimi nuostoliai.
Sumažėję nuostoliai – sumažėjusi rizika, tai reiškia – mažesnės draudimo įmokos.
