Policija: psichologinis smurtas vis dar sunkiai atpažįstamas

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus pareigūnai, koordinuojantys Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo srityje dirbančių įstaigų bendradarbiavimą, palyginę 2018 m. ir 2019 m. statistiką konstatuoja, kad padėtis Klaipėdos apskrityje gerėja. 2018 m. dėl smurto artimoje aplinkoje visuose apskrities komisariatuose buvo pradėta 1406 ikiteisminiai tyrimai, pernai jų buvo 382 mažiau.
Smurtas šeimoje
Smurtas šeimoje / 123rf.com nuotr.

Ženkliai pagerėjo ir policijos bei pagalbą nukentėjusiems asmenims ar šeimoms teikiančių įstaigų bendradarbiavimas – specializuotų pagalbos centrų nepasiekusi informacija apie pradėtus ikiteisminius tyrimus sudarė 2018 m. 16,28 proc, o pernai – tik 3,61 proc.

Kaip itin pozityvus pavyzdys pateiktas Skuodo rajono policijos komisariatas – šių metų sausį rajone policija pradėjo tik vieną ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau specializuotiems pagalbos centrams pateikti šeši, vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai – trys pranešimai. Pasak Klaipėdos apskr. VPK Viešosios tvarkos tarnybos viršininkės pareigas einančios Rasos Bekėžienės, tai rodo, kad net neturėdami pagrindo ikiteisminiam tyrimui pradėti, bet matydami, kad šeimai reikalinga pagalba, pareigūnai nelieka abejingi.

Susirinkusiems pristatytas Moterų informacijos centro kartu su partneriais inicijuotas, Europos socialinio fondo finansuojamas projektas „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“. Projekto veiklos grindžiamos pernai pavasarį atliktos visuomenės apklausos rezultatais. Pagal juos, iš 1050 suaugusių respondentų, 19 proc. prisipažino patyrę vienokį ar kitokį smurtą artimoje aplinkoje. 60 proc. iš jų apie tai nutylėjo, neieškojo jokios pagalbos. Tačiau net 70 proc. respondentų kitiems pirmiausia pagalbos ieškoti patartų policijoje – tai rodo itin aukštą visuomenės pasitikėjimą.

Apklausos rezultatai rodo, kad visuomenė vis dar gana sunkiai atpažįsta psichologinio smurto apraiškas, o seksualinio ir ekonominio smurto, greičiausia dėl informacijos trūkumo, beveik neidentifikuoja. 17 proc. dalyvavusių apklausoje, tam tikromis aplinkybėmis, linkę pateisinti smurtavimą šeimose. Projekto tikslas yra padėtį keisti – kelti visuomenės nepakantumą smurtui, skatinti atpažinti įvairias smurto formas, tobulinti šioje srityje dirbančių darbuotojų profesinę kompetenciją tuo pačiu didinant pagalbos smurto aukoms prieinamumą bei kokybę.

Aptarti aktualijų smurto artimoje aplinkoje srityje dirbančios įstaigos renkasi bent 4 kartus per metus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų