Kalbant su Policijos departamento Prevencijos skyriaus vyriausiuoju tyrėju Gintaru Mažintu 15min išsiaiškino, kad pareigūnai net yra pasirengę išlaužti duris, jog užtikrintų triukšmadario kaimynų ramybę.
– Kiek policija gauna iškvietimų dėl triukšmo?
– Aš skaičiavau, kad per savaitę mes visoje respublikoje gauname beveik tūkstantį tokių pranešimų. Per praėjusius metus tai sudarė net 51 tūkstantį, tačiau tie pranešimai yra tiesiog susiję su triukšmu ir ne visi yra paprasčiausi administraciniai pažeidimai.
Kartais tas triukšmas yra tik sudėtinė kito pažeidimo ar nusikaltimo dalis, pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje, kai galbūt mušami vaikai, arba šiaip kokio viešosios tvarkos pažeidimo, kurį mes anksčiau vertinom kaip piktybinį chuliganizmą, – muštynių gatvėje ar panašiai.
Iš pradžių žmonės skambina pranešti apie triukšmą, bet mes atvažiuojam ir išsiaiškinam, kad tai yra ne tik triukšmas, o galbūt ir kažkoks sunkesnis pažeidimas, dėl kurio mes pradedame ikiteisminį tyrimą.
Todėl jeigu viešosios rimties trikdymą vertintume kaip administracinį pažeidimą, tai praeitais metais buvo pradėta 13,5 tūkstančio teisenų ir daugiau nei 12,5 tūkst. žmonių buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.
Tai reiškia, kad maždaug tūkstantis atvejų iš tų trylikos su puse tūkstančio nepasitvirtino.
– Ar į iškvietimus dėl triukšmo privalote reaguoti taip pat operatyviai kaip ir į kitus?
– Kaip žinote, pas mus reagavimo lygiai yra suskirstyti pagal teisės pažeidimų sunkumą. Šiuo atveju administraciniai pažeidimai patenka į C lygį, į kurį mes turime sureaguoti per valandą, bet jeigu policijos patrulis yra laisvas ir arti jis gal sureaguoti ir per pusę minutės.
Tačiau pagrindinį dėmesį mes vis dėlto skiriame nusikaltimų užkardymui ir laikome, kad užkirsti kelią nužudymui yra svarbiau negu viešosios rimties trikdymui.
Kita vertus, jeigu skambinate į policiją ir iš tikrųjų tas faktas pasitvirtina, tai bet kokiu atveju tas žmogus, kuris kėlė triukšmą ir trikdė viešąją rimtį, liks nubaustas ir įstatymo numatyta bausmė jį pasieks.
– Ar policija turi įgaliojimus išlaužti triukšmadarių duris?
– Tikrai, iki praėjusių metų mes turėjome labai daug problemų. Aišku, buvome atidirbę savo taktiką, tačiau kartais būdavome bejėgiai, kai atvažiuodavom dėl kažkokio viešosios rimties trikdymo. Ir, tarkime, triukšmaujantis kaimynas buvo užmigęs girtas, bet palikęs muziką. Mes negalėjom teisėtais būdais įeiti į patalpas ir išjungti triukšmo šaltinio.
Pernai, priėmus naująjį Policijos įstatymą, tokia galimybė atsirado, kadangi siekdamas užtikrinti viešąją tvarką pareigūnas jau dabar gali bet kuriuo metu įeiti į bet kokias patalpas ir nesvarbu, ar tas savininkas leidžia, ar neleidžia. Taip kad noriu nuraminti gyventojus. Jeigu kartais pasitaikytų piktybiški pažeidėjai, nors jų iš tikrųjų pasitaiko nelabai daug, tai visais atvejais mes sureaguosim, įeisim į tą butą ir išjungsim triukšmo šaltinį.
– Kokiu laikotarpiu derėtų netriukšmauti?
– Iš karto pasakysiu, kad LR yra keli teisės aktai, kurie reglamentuoja mūsų teisę ilsėtis. Ir Lietuvos gyventojai turi absoliučią teisę ilsėtis 24 valandas per parą.
Aišku, visi žinome, kad butuose ir kitose privačiose patalpose triukšmauti negalima nuo 18 val., kai prasideda vakaro laikas, iki 6 val. ryto, kai baigiasi nakties laikas.
Bet iš tikrųjų tai draudžiama triukšmauti bet kuriuo paros metu. Tik tai jau apima kiti įstatymai, kaip aš minėjau – higienos normos.
Jeigu viršiji higienos normas, tai žalą darai gyvenantiems aplinkui – nesvarbu, koks tai yra paros metas. Tik tiek, kad vakaro ir nakties metu yra labai paprasta, nes nereikia jokių matavimų, o jeigu norime patraukti atsakomybėn asmenį, kuris triukšmauja dienos metu, vis dėlto jau reikia nustatyti, ar nepažeidžiama higienos norma. Tam reikalingi triukšmo matavimai.
Pagrindinis laikas, kada yra draudžiama garsiai leisti muziką, ir atlikti panašius veiksmus yra nuo 18 val. iki 6 val., tačiau aš visąlaik kaimynus skatinu, kad jie susitartų tarpusavyje, jeigu vyksta kažkoks vakarėlis.
Kaip minėjau, pažeidimo fiksavimui turi būti nukentėjęs asmuo, jeigu kaimynai pakviečia vienas kitą į tą patį vakarėlį, jeigu tas triukšmas nesklinda į aplinką ir kitų namų neapima, iš esmės, galima su kaimynais susitarti ir administracinėn atsakomybėn niekas nebus patrauktas. Taigi, kaimynų santarvė yra pats svarbiausias dalykas.
– Kada užfiksuojate daugiausia pažeidimų?
– Na, dažniausiai didžiausias triukšmo, ypač vakarais, lygis prasideda poilsio dienomis: prasideda nuo penktadienio ir tęsiasi iki sekmadienio ryto. Arba švenčių dienomis.
Be abejo, mes nepamirštame ir sezoniškumo, kadangi prieš Naujuosius metus padaugėja petardų sprogdinimų. Nors, aišku, tai reglamentuoja kiti teisės aktai – civilinės apyvartos ginklų įstatymas.
Dar vienas atvejis tai yra sezoniškumas poilsiavietėse, kai tauta patraukia į laisvalaikio praleidimo vietas – paplūdimius ir t.t. Tai yra tie, kurie mėgsta ir bando triukšmauti viešose vietose.
Jeigu manote, kad miške galima triukšmauti, tai pasakysiu, kad iš tikrųjų miške nerekomenduotina triukšmauti. Negalima tuomet, kai šalia yra kitų žmonių, kuriems galite sutrukdyti.
– Kokios baudos laukia triukšmadarių?
– Pirmąkart padarius pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 2 iki 86 eurų, priklausomai nuo sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Bet jeigu žmogus antrąkart padaro tokį pažeidimą, tai jau bauda minimali būna 86 eurai, o maksimali – 289 eurai.
Tačiau nuo kitų metų sausio 1-osios dienos įsigalioja naujasis administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir jame tokia nuobauda kaip įspėjimas jau nebenumatyta: minimali bauda bus 20 eurų, maksimali – 80, o antrąkart padarius – iki 300 eurų.
– Ar piniginės bausmės – veiksmingos?
– Aš manau, kad didžiąją dalį tokios baudos tikrai veikia. Iš tikrųjų, turbūt nedaug tokių žmonių, kurie galėtų kiekvieną ar kas antrą dieną susimokėti po porą šimtų eurų baudų.
Vienintelis patarimas gyventojams: jeigu jūsų kaimynas nuolat triukšmauja, jeigu jis policijos yra baustas ir jam yra taikytos administracinio poveikio priemonės, nepabijokit – kadangi jūs esate nukentėjusysis, jūs galite pateikti civilinį ieškinį dėl sveikatai padarytos žalos. Ir tas pažeidėjas turės sumokėti ne tik baudą valstybei, bet ir jums asmeniškai turės atlyginti žalą už padarytą skriaudą.
– Ar pasitaiko absurdiškų situacijų, kai iškvietimai būna visiškai nepagrįsti?
– Na, tokių kuriozinių situacijų pasitaiko, ir vieną galėčiau paminėti. Tai įvyko prieš gerą dešimtmetį, bet iš tikrųjų buvo tokia gana juokinga situacija, kai į policiją kreipėsi gyventojai, kuriuos kiekvieną rytą, labai anksti – ketvirtą ar penktą valandą ryto – žadindavo gaidžio giedojimas.
Mes ieškojome to gyvūno pas tą žmogų, kuris buvo nurodytas kaip triukšmautojas, bet tikrai neradom ir net negalvojom, kad galbūt bute žmogus gali auginti tą gyvūną. Bet paskui paaiškėjo, kad kaimynas buvo susipykęs su kitais kaimynas ir į magnetofono juostelę įrašė gaidžio giedojimą. Kai tik kaimynai užmigdavo, jis paleisdavo įrašą, o kai atvažiuodavo policija, be abejo, jau magnetofonas būdavo išjungtas, gyvūno paties nerasdavom.
Apvažiavome net aplinkinius namus, galvojome, kad ten rasime, bet paskui nustatėme, kad tas kaimynas vis dėlto tiesiog taip bandė atsiskaityti su kitais kaimynais. Patraukėm jį administracinėn atsakomybėn ir viskas baigėsi.
O iš tikrųjų dėl tokių kuriozinių situacijų yra vienas tobulintinas dalykas, priduodant gyvenamuosius namus. Senuose mūsų namuose, pastatytuose tarybiniais laikais, yra labai bloga garso izoliacija. Turbūt žinote tą anekdotinę situaciją, kai prieš priimant namą eksploatavimui, kitas žmogus nueina į gretimą butą ir klausia, ar tu mane girdi, o jis atsako – aš tave ir matau. Todėl reikėtų numatyti kitokias garso izoliacijos normas.
– Kas yra didžiausi triukšmadariai ir su kuo policija turi daugiausia bėdų?
– Vis dėlto policija išskiria du pagrindinius dalykus: viešosios rimties trikdymas gyvenamose patalpose, t.y. daugiabučiuose namuose dažniausiai, o antras dalykas tai yra pramogų ir laisvalaikio įmonių keliamas triukšmas.
Vilniaus senamiestyje yra įstaigų, kuriose leidžiama muzika ar į lauką atsigaivinti išėję lankytojai kartais kelia triukšmą kalbėdami.
Iš tikrųjų, tokia problema daugelyje Europos miestų yra išspręsta, taikant projektavimo taisykles. Jeigu tai yra senamiestis, kokia kita vieta, kur lankosi žmonės, tai viena gatvė, tarkim, alėja, toks didelis korpusas padarytas vien restoranų ir barų, kitas – viešbučių, trečias – tik prekybos įstaigų, ketvirtas – jau gyvenamoji zona.
Prieš metus vienas savivaldybės tarybos narys netgi pasakė, kad dėl tokio planavimo Vilniaus taptų panašus į getą.
Aš su tuo visiškai nesutinku, nes Vakarų Europoje tai pasiteisina – kai apriboja poilsio ir laisvalaikio zonas, nekyla jokių problemų.
