Tiesa, teismo sprendimas nuo jo priėmimo dienos balandžio 12-ąją per mėnesį dar gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis patikino, kad tai būtinai bus padaryta.
„Mes manome, kad nepadarėme tų procedūrinių pažeidimų, kurie įvardinti sprendime. Todėl manome, kad LVAT ir turėtų pasakyti, buvo tie pažeidimai ar ne“, – kalbėdamas su 15min sakė R.Matonis.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) kol kas šios temos komentuoti nelinkusi. „VRM susilaiko nuo teismų sprendimų vertinimo, kol nėra galutinių sprendimų“, – ministerijos poziciją perdavė jos atstovas Karolis Vaitkevičius.
-
Policijos reformos grimasos: gerinant statistiką užsimerkia ne tik prieš vagystes, bet ir prieš mįslingas mirtis
-
Policijos reformos grimasos: kriminalistai nesustabdė Lietuvą pašiurpinusių pusbrolių Bieliauskų gaujos, nes patruliavo gatvėse
-
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas E.Šileris apie reformą: „Pasirinkome geriausią variantą iš blogiausių“
-
Policijos reformos grimasos: stengdamiesi būti arčiau žmogaus nuo regionų gyventojų nutolo
Nederino su darbuotojais
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad steigdami naujas pareigybes policijos vadovai nesitarė su profsąjungomis ir darbuotojais taip pažeisdami Profesinių sąjungų įstatymą ir Darbo kodekso nuostatas.
Dar 2015 m. buvo sudaryta darbo grupė skirta parengti veiklos organizavimo pakeitimus. Į komisijos sudėtį buvo įtrauktas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovas, posėdžiuose dalyvavo ir Lietuvos policijos profsąjungos vadovė Roma Katinienė. Be to, reformos gairės buvo pristatytos profsąjungų atstovams.
„Mes manome, kad buvo departamento derinimas su profsąjunga ir buvo jų dalyvavimas darbo grupėse, ir reformos pristatymas profsąjungoms. Todėl mums ir keistas toks sprendimas, kur rašoma, kad departamentas nederino su profsąjungomis, nevykdė reikiamų procedūrų“, – teismo sprendimą komentavo R.Matonis.
Tačiau teismas sprendime pažymi, kad šiuo atveju profsąjungų dalyvavimas darbo grupėje negali būti pripažintas kaip tinkamas konsultavimosi procedūros įgyvendinimas.
„Pažymėtina, kad darbo grupė ataskaitoje komisarui siūlė parengti metmenis, patvirtinti pavyzdinius pareigybių aprašymus, steigiamų ir naikinamų pareigybių sąrašus, bei rengti konsultacijas su darbuotojų atstovais.
Teismas pažymi, kad darbo grupės ataskaitoje nepateikti konkretūs pasiūlymai dėl Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų (AVPK) struktūrų. Darbo grupės, kurioje dalyvavo darbuotojų atstovai, posėdžių metu taip pat nebuvo priimti sprendimai, nepateiktos išsamios pozicijos dėl AVPK struktūrų ir pareigybių sąrašų“, – rašoma VAAT sprendime.
Teismas priduria byloje nesant duomenų apie tai, kad rengiant Generalinio komisaro sprendimus būtų konsultuotasi su darbuotojų atstovais. R.Matonis žada pateikti papildomą informaciją, kai byla persikels į LVAT.
„Galbūt teismas turėjo ne visus duomenis, todėl pateiksime visą papildomą informaciją ir manome, kad LVAT sprendimas bus kitoks“, – sakė Policijos departamento atstovas.
Tikisi kvietimo prie apskritojo stalo
Skunde teismui profsąjungos dėstė, kad įvykdyta reforma lemia nesaugias darbo sąlygas pareigūnams, kyla reali grėsmė nuo darbo stalų pakeltų ir į gatves išsiųstų policininkų sveikatai ir gyvybei.
„Pareigūnams yra pavedama dirbti pavojingą darbą, kuriam jie yra nepasirengę, šią aplinkybę patvirtina ir paties Policijos departamento veiksmai, kuriais numatoma paruošti pareigūnus vykdyti naujas funkcijas ateityje. Faktinė situacija rodo, kad pareigūnai yra perkeliami į naujas pareigas be papildomo apmokymo, neatlikus sveikatos patikrinimo ir neįvertinus, ar jie gali eiti siūlomas pareigas“, – rašoma profsąjungų skunde.
Šią skundo dalį teismas atsisakė vertinti, sprendime akcentuojama, kad ne teismo paskirtis spręsti, kokia policijos reforma būtų efektyvesnė, geresnė ar panašiai.
„Esant šioms aplinkybėms, teismas negali pasisakyti dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su policijos darbo efektyvumu ir pareigūnų pasitenkinimu esamomis tarnybos sąlygomis“, – rašoma VAAT sprendime.
Nepaisant to, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas džiaugiasi, kad teisme pavyko įrodyti savo tiesą.
„Teismas konstatavo, ką profesinės sąjungos nuolat kalbėjo ir akcentavo: darant tokią didelę reformą kaip policijoje – nesilaikoma teisės aktų. Nebuvo tartasi, kaip amortizuoti neigiamą poveikį reformos kontekste pareigūnams.
Puikiai žinote, kad jau ištarnavę tam tikrą laiką pareigūnai pasitraukė į pensiją. Sakoma, kad jie išėjo savo noru, bet puikiai suprantate, kas vyksta, kad, kai visiškai kardinaliai keičiama tarnyba, jūs siekiate karjeros, o iš jos išeina šnipštas ir jus siunčia atgal į gatvę“, – sako V.Jagminas.
Pašnekovas akcentavo, kad profsąjungos niekada nekariavo su Policijos vadovais ir šis teismo sprendimas neturėtų būti pretekstu iškasti karo kirvį.
„Mes tik sakome, kur mums skauda ir norime, kad mus išgirstų vadovai ir į tai atkreiptų dėmesį. Mes norime kalbėti, norime socialinio dialogo, jo nėra. Tikiuosi, kad po šio teismo sprendimo sėsime prie apskrito stalo ir tarsimės, kaip visa tai ištaisyti“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie reformos metu padarytas klaidas, V.Jagminas akcentavo, kad pagrindinė problema – beatodairiška skuba. Profsąjungos jau ne kartą akcentavo, kad reforma stumta buldozeriu.
„Mes sakėme, kad iš pradžių turime pasiruošti, o po to eiti. O jie sakė, mes darome dabar, o pasiruošime vėliau. Tai kaip čia yra? Tai logiška ar ne? Mokymų tam tikrų dar nėra buvę iki šiol. Kalbama, kad visi jau apmokyti ir visi įgiję žinių. Neįgyjamos tokios žinios per tiek laiko“, – sako V.Jagminas.
Pašnekovas užsimena, kad taip staigiai įgyvendinus reformą iki šiol susiduriama su situacijomis, kai, pavyzdžiui, į vagystės vietą atvykę kelių policininkai tiesiog nukentėjusiesiems priversti pripažinti, kad nemoka jos įforminti.
„Kažkodėl niekas nekalba apie Administracinių nusižengimų kodeksą ir Baudžiamąjį kodeksą, jei jau esame tokie universalūs ir turime abu juos puikiai išmanyti, gal sujunkime ir šiuos kodeksus, tai irgi bus universalu, jeigu pareigūnai gali visiškai viską išmanyti“, – sako V.Jagminas.
R.Matonis tokius profsąjungos atstovo argumentus atmeta ir tikina – reformai pasiruošta pakankamai.
„Manome, kad jei reforma būtų vykusi dar ilgiau, ji išvis niekada nebūtų įvykusi. Realiai vadovybės, generalinio komisaro ir jo pavaduotojo kadencija yra penki metai, – sako R.Matonis. – Mes manome, kad buvo ir taip pakankamai ilgas pasiruošimo terminas, buvo ruoštasi daugiau nei metus. Privačiame versle reformos padaromos per kelis mėnesius, taigi, kai darėme reformą kelis metus, tikrai nemanome, kad tai per ilgas laiko tarpas.“
Beje, kad pakankamai nepasiruošta reformai, užsimenama ir 2018 m. VRM pažymoje.
„Pertvarkymas buvo organizuotas remiantis Metmenimis, neturint jų įgyvendinimo priemonių (iš jų ir tarpinių) plano, kuriame būtų nustatyta priemonių seka, terminai ir atsakingi vykdytojai“, – teismo sprendime cituojama VRM pažyma.
