Su 15min prieš porą mėnesių kalbėjęs Lenkijos policijos vadovas pasakojo apie šalyje iki 2015-ųjų vykdytą eksperimentą, kai policijos sistemą buvo bandoma centralizuoti. Panašiu keliu nuėjo ir Lietuva. Tačiau šiandien kaimyninėje šalyje jų generalinis komisaras nuolat dalyvauja nuovadų atidarymuose.
„Vyresniems žmonėms, ypač gyvenantiems regionuose, yra paprasčiau ir patikimiau kreiptis į pareigūną, kurį jie pažįsta, ir pranešti jam apie nusikaltimą, nei kreiptis į visiškai nepažįstamą žmogų iš rajono centro.
Vyresniems žmonėms, ypač gyvenantiems regionuose, yra paprasčiau ir patikimiau kreiptis į pareigūną, kurį jie pažįsta.
Gyventojai, šalia turėdami nuovadą, tikrai drąsiau kreipiasi, daugiau praneša apie nusikaltimus. Matyt, iš čia ir kyla aukštas pasitikėjimo lygis“, – aiškindamas, kodėl vėl atidarinėjamos nuovados, 15min sakė Lenkijos policijos vadovas Jaroslawas Szymczykas.
Pakalbintas Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas tikino neabejojantis reformos reikalingumu ir matantis teigiamus jos aspektus – pakilę atlyginimai, geresnės pareigūnų darbo sąlygos, o ir iš gyventojų negirdima nusiskundimų dėl reagavimo į įvykius, tai daroma operatyviai. O trūkumai, anot jo – ištaisomi.
„Tik seniūnai išreiškė aktyvesnio bendravimo norą. Kad policininkai nebijotų užeiti į seniūniją, įsiklausytų į seniūnų pageidavimus. Dabar jie nenori išlipti iš policijos automobilio, sėdi prie kompiuterio, laukia iškvietimo ir betarpiškai bendrauti nesiekia, o norėtųsi, kad jie palaikytų aktyvesnį ryšį“, – kalbėjo meras.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais Aleksandras Tiaškevičius minėjo, kad pasigendama pradingusių apylinkės inspektorių, jie puikiai pažinodavo apylinkes ir gyventojus.
„Jie pažinojo apylinkės gyventojus, dirbo prevencinį darbą. Seniūnas ir apylinkės inspektorius – asmenys, esantys arčiausiai gyventojų patariant ar sprendžiant problemą.
Šiandien seniūnas yra likęs be policijos pagalbos, kuri į kaimiškas apylinkes nuvyksta tik įvykus incidentui ar nelaimei. Sumažėjo ryšys tarp policijos ir visuomenės“, – kalbėjo A.Tiaškevičius.
Brangiai kainuoja
Besti pirštu į Lenkiją ir kaltinti Lietuvos policiją darant kaimynų klaidas nebūtų teisinga. Lenkijos valdžia, įsiklausiusi į žmonių pageidavimus, metė daugybę zlotų skirtus vėl plėsti šalyje policijos tinklą.
„Dabar jie decentralizuoja, nes taip nusprendė politinė valdžia ir skyrė 1,5 mlrd. zlotų nuovadų atstatymui. Kaip minėjau, man tikrai patiktų turėti kiekviename kaime po ligoninę, po komisariatą, tai kainuoja, – 15min kalbėjo generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris. – Lenkija gali sau tai leisti, kasmet šioms funkcijoms prie biudžeto policijai pridedami pinigai.“
Anot pašnekovo, policija privalo maksimaliai efektyviai užtikrinti savo funkcijas su turimu biudžetu.
„Jeigu gautume milijonus tam, be abejo. Bet dabar turime savo biudžetą ir funkcijas, įrašytas policijos įstatyme. Ir dabar sakoma, prašau, su šituo biudžetu maksimaliai efektyviai užtikrinkite funkcijas. Matome, kad kiekviename mažame miestelyje turėjimas budinčios dalies yra brangi funkcija, neduodanti pridėtinės vertės.
Jei valstybė pasakys, kad privaloma turėti, o Vyriausybė pasakys – pateikite paskaičiavimus, turėsime. Viskas, tada taip būtų padaryta, bet tai yra ne teisėsaugos, o politinis apsisprendimas. Aš tik galiu kaip profesionalas pasakyti, apsimoka ar neapsimoka, kokie bus pliusai ar minusai,“ – 15min kalbėjo generalinio komisaro pavaduotojas E.Šileris.
Svarbu paminėti, kad apie situaciją kalbėjęs Lenkijos policijos vadovas atsidusęs pripažino, kad pastatas saugumo neužtikrina, tačiau žmonės, žinodami, kad netoliese yra nuovada, nors ten tedirba keli žmonės, jaučiasi saugesni.
Atsisakė prevencijos
Kita bėda – policijos reformos metu iš dalies atsisakyta prevencinio darbo, o šis itin svarbus, nes tinkamai vykdoma prevencija padeda užbėgti nusikaltimams už akių ir užtikrinti, kad problemiškas jaunimas užaugs ne žiauriais nusikaltėliais, o naudingais visuomenės nariais.
„Dėl veiklos orientavimo pirmiausiai į reagavimą, į pranešimus ir ribotų bendruomenės pareigūnų pajėgų – sumažėjęs prevencinės veiklos mastas ir kokybė, – rašoma Policijos reformą vertinančioje Vidaus reikalų ministerijos pažymoje. – Savivaldybių institucijos (seniūnai, vaiko teisių apsaugos specialistai) pasigenda policijos prevencinės veiklos, kurią anksčiau vykdė apylinkės inspektoriai ir nepilnamečių reikalų policijos pareigūnai.“
Turime didėjantį nepilnamečių nusikalstamumą, nes panaikintos nepilnamečių inspektoriaus pareigybės, su tais vaikais niekas nedirba.
Policijos atstovai į šią pastabą atkerta, kad prevencijos funkcijos išliko, tiesiog panaikintas nepilnamečių reikalų inspektorius buvo sovietinio palikimo dalis, kai auklėjama buvo represinio pobūdžio priemonėmis. Šį darbą kur kas geriau galėtų atlikti socialiniai darbuotojai, vaiko teisių apsaugos specialistai.
„Anksčiau policijos vykdytos funkcijos nebuvo normaliai perduotos, pavyzdžiui, nebūdingos funkcijos, kaip darbas su nepilnamečiais, socialinės rizikos šeimomis, nebuvo sklandžiai perimtas kitų institucijų.
Todėl turime didėjantį nepilnamečių nusikalstamumą, nes panaikintos nepilnamečių inspektoriaus pareigybės, su tais vaikais niekas nedirba, jie nekontroliuojami, jie neįtraukiami į tokias veiklas, kur jie galėtų augti saugesnėje aplinkoje ir patys augti kaip doresni piliečiai“, – 15min yra sakiusi Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė, kuri atkreipė dėmesį, kad pernai, lyginant su užpernai, nuo 1436 iki 1649 padidėjo nusikaltimais įtariamų nepilnamečių skaičius.
Policija aiškina, kad prevencijos neatsisakė, funkcijos buvo perduotos bendruomenės pareigūnams, tačiau savivaldybių asociacija atkreipia dėmesį, kad svarbiausia anksčiau inspektorių vykdyta funkcija nėra užtikrinama.
„Nepilnamečių reikalų inspektoriai dirbo ne tik prevencinį darbą, bet ir dirbo su delinkventinio elgesio vaikais, pravesdavo profilaktinius pokalbius, apsilankydavo mokymo įstaigose, dalyvavo mokyklų vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, buvo minėtų komisijų nariai. Po reformos bendradarbiavimas sumažėjo, nes buvo panaikintos ne tik nepilnamečių reikalų specialistų, bet ir apylinkės inspektorių pareigybės, – kalbėjo A.Tiaškevičius. – Bendruomenės pareigūnai atlieka visiškai kitą darbą, jų darbas daugiau prevencinis, jie veda renginius vaikams, tačiau darbo su delinkventinio elgesio vaikais, kuriems labiausiai reikia dėmesio, nevykdo.“
Trūksta informacijos
Praėjusią savaitę kilo didelis sujudimas, kai į socialinės rizikos sąrašą įrašyta moteris dingo su trimečiu vaiku. Nors policijai pavyko surasti abu juos gyvus ir sveikus tą patį vakarą, išlindo akivaizdi problema.
Lygiai prieš metus šį vaiką policija rado gatvėje be priežiūros, tačiau informacija vaiko teisių specialistų apie incidentą taip ir nepasiekė.
„Šitą reikia išsiaiškinti mums patiems, jei informacija žinoma policijai, kodėl ji nežinoma socialiniams darbuotojams. Reikia išsiaiškinti, ar spragų yra sistemoje, ar iš policijos informacijos negavo, ar kažkas kažkam nepersiuntė“, – 15min įvykį komentavo Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.
Kodėl taip įvyko? A.Tiaškevičius aiškina, kad problemų dėl keitimosi informacija išties atsirado.
„Nelikus ir policiją dominančių vaikų įskaitų, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijoje analizuojant vaikų elgesį ir skiriant minimalias ar vidutines priežiūros priemones, policija nebegali pateikti išsamios informacijos.
Pateikiamose pažymose nėra informacijos apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, informuojama tik apie administracinius nusižengimus, o apie baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus informacijos nėra. Tai apsunkina darbą, teikiant vaikui ir jo tėvams pagalbą“, – sako jis.
Kad policija nebegali pateikti išsamios informacijos Vaiko gerovės komisijai, sumažėjo įstaigų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija, paminima ir VRM pažymoje.
Savo ruožtu policijos atstovai atmeta šią kritiką ir tikina, kad tokie atvejai yra nesisteminiai ir pavieniai.
„Teritoriją prižiūrintys pareigūnai bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis, dalyvauja savivaldybių vaiko gerovės komisijose. Jei ir kyla bendradarbiavimo problemų, tai yra nesisteminiai, pavieniai atvejai. Be to, visa informacija apie nepilnamečių pažeidimus yra registruose, prieigą turi ir seniūnai“, – tikina policijos atstovai.
