Po itin ilgų, turiningų svarstymų LR Seimas dar 2022-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 140-ojo straipsnio pakeitimus.
Naujovės susijusios su procedūromis, reglamentuojančiomis laikiną asmens sulaikymą, kuomet jis gali būti įtariamas padaręs nusikaltimą.
Šiuo metu pokyčiai dar neaktualūs, bet po mėnesio (2022-10-01) – įsigalioja.
Teisėkūros specialistai buvo surėmę ietis ir viliasi radę kompromisus dėl „teisinio nenuoseklumo“, „perteklinių reikalavimų“ ir netgi „loginio nenuoseklumo“.
Vis dėlto jau dabar nuogąstaujama, kad „patobulinta“ tvarka gali būti neefektyvi, iš dalies „surišanti rankas“ pareigūnams, reikalaujanti daug laiko bei lėšų sąnaudų.
15min pasidomėjo, dėl kokių probleminių aspektų taip ilgai vyko šio klausimo svarstymai. O svarbiausia – kaip pokyčiai pakeis sulaikomų asmenų situaciją ir kaip kis prokurorų, teisėjų bei advokatų darbas (laikinojo, maksimalios 48 valandų trukmės sulaikymo kontekste).
Pasakė tiesiai: reguliavimas griežtinamas
Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiui Seime pirmininkavęs Stasys Šedbaras aptarimą pradėjo taip: „Aš noriu pasakyti esmę – tai yra laikinojo sulaikymo reguliavimo sugriežtinimas.“
Jis pasidžiaugė teisėkūros proceso sklandumu: „Didelėje išvadoje dėl nedidelio pakeitimo nesuderintų vietų, man atrodo, neliko.“
Žodį pirmininkas suteikė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėjai.
Reikia ieškoti balanso, manau, mes jį suradome. O jei praktikoje kils neaiškumų – bus galima sugrįžti.
„Tai tik vienas BPK straipsnis, bet jis yra labai ypatingas, nes susijęs su žmogaus teisėmis. Ieškojome to balanso: kad būtų galima ir dirbti gerai valstybės institucijoms, bet tuo pačiu ir būtų užtikrintos žmogaus teisės. Dalyvavo ir prokuratūra. Aišku, kad tiems, kas dirba su šiais klausimais, norisi kuo stipresnio instrumento, bet reikia ieškoti balanso. Aš manau, mes jį suradome. Viskas pakankamai aišku, o jei praktikoje kils neaiškumų – bus galima sugrįžti. Bet tris klausymus po kokias 2–3 valandas darėme, netrumpai, visus girdėjome. Ir advokatūra, ir prokuratūra dalyvavo, ir patys rengėjai. Tikrai dėkoju visiems už darbą ir siūlyčiau tokiam variantui pritarti, koks jis yra dabar, su visa išvada“, – kalbėjo Dalia Latvelienė.
„Treji klausymai! Ačiū kolegei Irenai Haasei, tikrai padirbėta“, – susižavėjimo tuo, kaip į šiuos BPK pakeitimus buvo įsigilinta, neslėpė S.Šedbaras.
Ministrė E.Dobrowolska: tai pažangus pokytis
Tad Teisingumo ministerijos pasiūlytoms BPK pataisoms Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė vienbalsiai, „Už“ pasisakius devyniems jo nariams.
Tai tenkino pataisų iniciatorius – Teisingumo ministeriją, kurios platintame pranešime buvo viliamasi tik teigiamų pokyčių.
„Asmens laisvės suvaržymo procedūros ir pagrindai, kuriais valstybės institucijoms suteikiama teisė apriboti asmens laisvę, turi būti pagrįsti, o laikinas sulaikymas taikomas tik konkrečiais atvejais, kaip tai numato Konstitucija. Naujasis reglamentavimas tai labai aiškiai apibrėžia. Tai užtikrins teisinį aiškumą“, – pranešime cituota teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-109 turėjo keletą variantų, jo gludinimas prasidėjo dar 2020, o iškilus daugybei prieštaravimų – užsitęsė.
Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos svarstant konkrečiai šį BPK pakeitimą buvo surašytos net 34 punktais.
Generalinė prokuratūra (GP) dėl šio projekto ankstesnių variantų aktyviai teikė pastabas bei pasiūlymus Teisingumo ministerijai. „Tačiau į daugumą pastabų rengėjai neatsižvelgė“, – konstatavo prokurorai, atkreipę politikų dėmesį, kad daugumos pastabų aktualumas išlikęs.
Paskutinį mėnesį galiojančioje senojoje BPK 140-ojo straipsnio redakcijoje yra 9 punktai, tačiau asmens laikinojo sulaikymo tvarka apibrėžta glaustai, lakoniškai.
Po atnaujinimo BPK 140-asis straipsnis įgijo 4 papildomus punktus (iš viso turi 13), o detalumu bei apimtimi padidėjo maždaug pustrečio karto.
Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos svarstant konkrečiai šį BPK pakeitimą buvo surašytos net 34 punktais.
Suprasti akimirksniu
- Pagal priimtas BPK pataisas, laikinam asmenų sulaikymui bus taikomi tie patys pagrindai kaip ir suėmimui, tai yra jei kyla grėsmė, kad asmuo slapstysis, trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus.
- Priimtos pataisos numato, kad tuo atveju, jeigu asmuo būtų sulaikomas neužklupus nusikaltimo vietoje, jis būtų pristatomas pas teisėją dėl suėmimo skyrimo, nebent paaiškėtų naujų aplinkybių, kurios negalėjo būti žinomos sulaikymo metu.
- Pareigūnai privalės surašyti nutarimą dėl sulaikymo skyrimo. Jame turės būti nurodyta nusikalstama veika, dėl kurios asmuo laikinai sulaikomas, jo padarymo vieta, laikas ir kitos aplinkybės ir sulaikymo pagrindas.
- Jei sulaikymą asmuo ar jo advokatas skundžia, teisėjas šį skundą įpareigojamas išspręsti ne per maksimalų 48 val. sulaikymo terminą, o per 20 valandų nuo dokumento įteikimo.
Gausiausia kritika – iš prokurorų
Vien Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė 10 pastabų.
Pastabų taip pat pateikė Lietuvos advokatūros, Darbdavių konfederacijos, Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Teisės instituto, Policijos departamento bei Specialiųjų tyrimų tarnybos teisininkai.
Prie teisėkūros proceso prisidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo bei Apeliacinio teismo specialistai.
Bene daugiausiai kritikos projektui sulaukta iš Generalinės prokuratūros. „Prokuratūra šiems pakeitimams niekuomet nepritarė ir dabar nepritaria. Nežinau, kam šie pakeitimai naudingi, bet teisėsaugos institucijų darbą jie tikrai apsunkins“, – 15min teigė generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.
Jis pabrėžė, kad tyrimo įkarštyje itin brangų laiką, kuris skirtas esminių įkalčių rinkimui bei kitiems svarbiems veiksmams, dabar teks eikvoti apsunkintų procedūrų laikymuisi.
G.Ivanauską stebina, kad jokių direktyvų ar pastabų, jog Lietuvoje taikant sulaikymą nepaisoma žmogaus teisių, nebuvo, tad sunku suprasti, kam tokių pokyčių žūtbūt prireikė. O naujovės prokuratūros akimis vertinamos kritiškai, nes dubliuoja ar net iškreipia sklandžiai veikiantį įprastą teisinį reguliavimą. Be to, kaip pastebi GP vadovės pavaduotojas, ir šiuo atveju nenumatyta nei papildomų etatų, nei lėšų, nei kitų resursų, kad su didinamu krūviu būtų galima susidoroti.
15min pateikia išvardintų institucijų pateiktos kritikos akcentus, daugumą kurių Seimas atmetė, kaip nepagrįstus.
Kaip pateikti duomenis, jei pirma juos reikia surinkti?
Papildomai prie ankstesnės konstruktyvios kritikos, GP vadovės pavaduotojas G.Ivanauskas pateikė mažiausiai 8 pastabų grupes dėl projekto.
Prokurorai kratėsi pareigos pateikti detalų nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo sulaikomas, aprašymą. Tai reiškia, kad bus būtina pateikti nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, būdą ir kitas aplinkybes.
„Asmuo laikinai sulaikomas gavus tik pirminius duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys dažniausiai būna nekonkretūs, jiems detalizuoti būtina atlikti pirminius proceso veiksmus, įskaitant ir laikiną sulaikymą. Dokumentas laikinai sulaikytam asmeniui turi būti įteiktas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo faktinio laikino sulaikymo.
Akivaizdu, kad reikalavimų, būdingų pranešimui apie įtarimą, įtvirtinimas procesiniame sprendime, kuris privalo būti priimtas dar prieš BPK 187 straipsnyje (Pranešimas apie įtarimą) numatyto procesinio dokumento surašymą, yra ydingas ir neracionalus, juo labiau kad neatitinka sisteminio BPK nuostatų aiškinimo“, – argumentuotas nepritarimas.
Ar būtina atskleisti namų adresą, darbovietę
Neigiamai GP įvertino ir sumanymą įtvirtinti pareigą nurodyti sulaikomo asmens gyvenamąją ir darbo vietas: „Pažymėtina, kad kitose BPK normose tokia informacija priskirta kategorijai duomenų, kurie proceso dalyviams neatskleidžiami.“ Anot GP, adreso ir darbo atskleidimas piktavaliams leistų identifikuoti įtariamąjį ir, jei jo procesinė pozicija nepalanki, galbūt net imtis prieš jį nukreiptų veiksmų.
Aštriai GP sukritikavo nutarties dėl sulaikymo apskundimo tvarką, kurioje numatyta teismo pareiga išnagrinėti skundą ne vėliau nei per 20 valandų nuo jo gavimo.
Prokurorai pastebi, kad net algas teisėjams reikėtų mokėti didesnes.