Į pastarąjį politinės korupcijos bylos posėdį S.Urbanavičius buvo pakviestas kaltinamiesiems atstovaujančių advokatų iniciatyva.
Jie teigė, kad A.Guoga anksčiau žiniasklaidai yra sakęs, jog susitikimuose su STT vadovu pateikė informacijos ar medžiagos, kuri gali būti susijusi su tuomet atlikinėtu ikiteisminiu tyrimu.
Sulaukęs advokatų klausimų S.Urbanavičius teigė, kad susitikimų su įvairiais politikais darbo metu turėjo daugybę, su kai kuriais jų – kalbėdavosi ir telefonu.
„Ko gero, ne vienas ir ne du, o tam tikrom savaitėm – ir daugiau, vizitų, susitikimų su tam tikrais politikais, ministrais – tikrai būdavo daug. Negalėdavau nepriimti ir neišklausyti. Tai tiesiog įėjo į mano pareigas, kaip tos institucijos vadovo“, – sakė jis.
Temos – A.Guogos iniciatyva
Buvęs STT vadas pažymėjo du ar tris kartus susitikęs ir su A.Guoga, tačiau pabrėžė niekada politiko pats nekvietęs.
„Tikrai nė vieno susitikimo neorganizavau aš, į nė vieną susitikimą pono Guogos aš nekviečiau, tai būdavo jo pasiskambinimai ir noras atvažiuoti“, – tvirtino S.Urbanavičius.
Jis teigė neprisimenantis nei konkrečių susitikimų datų, nei jų aplinkybių, nes tokių susitikimų eidamas pareigas turėjęs labai daug, o ir pačiuose susitikimuose pateikta informacija nebuvo vertinga.
Klausiamas, kodėl tarnyba nereagavo į A.Guogos pareiškimus, kad jis teisėsaugai pateikė su tyrimu susijusios medžiagos, S.Urbanavičius teigė, jog nei pačių vizitų, nei pateikiamos medžiagos tyrėjai nevertino rimtai.
„A.Guogos vizitai būdavo labai labai daug temų paliečiantys ir netgi, kaip jūs paminėjote, jei po susitikimų pasirodydavo kažkokie jo komentarai, tai žinant šią asmenybę, mes tiesiog nepriimdavom rimtai jo pateikiamos informacijos“, – advokatams atsakinėjo buvęs STT vadas.
„Ko gero, kalbant su A.Guoga, tų temų spektras (...) jeigu kam nors teko bendrauti taip ramiai, dviese, labai labai daug tų temų yra ir praktiškai visos temos – jo iniciatyva. Aš tiesiog, ko gero, išklausydavau ir priimdavau vizitą, nes tai yra Seimo narys, žinomas politikas, o STT vadovo pareigose tai priklauso“, – kalbėjo jis.
Šiuo metu „Registrų centrui“ vadovaujantis S. Urbanavičius tvirtino dėl savo beveik tris dešimtmečius trukusios tarnybos teisėsaugoje galėjęs įvertinti, kuri pateikiama informacija yra vertinga, o kuri – ne.
Anot jo, politikas nebuvo pateikęs jokios medžiagos, kuri būtų reikšminga šiai bylai ar „kitoms profesinėms veikloms“.
„Jeigu nors kas nors būtų susiję su byla, tas būtų dabar medžiagoje. Nes aš tikrai nepasilikdavau jokios informacijos sau, nevertindavau vienasmeniškai susitikimo, aš visą laiką perduodavau savo kolegoms, kad jie žinotų. Jeigu pokalbis , mano akimis ir su mano turima patirtimi, buvo vertinamas kaip tuščias, ar nelabai turintis reikšmės, tai aš neinformuodavau, bet apie vizitus jie vis tiek žinojo“, – pasakojo jis.
Jeigu nors kas nors būtų susiję su byla, tas būtų dabar medžiagoje.
Versijos skiriasi
S.Urbanavičius korupcija kaltinamų politikų ir verslininkų gynėjams pabrėžė, kad A.Guoga jam neperdavė nei laikmenų su duomenimis, nei pokalbių įrašų, taip pat nepasakojo ir apie šioje byloje poveikiu politikams kaltinamo buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio spaudimą jam.
„Kokiu tikslu ir ką po to jis kalbėdavo ir kažkur kažką šnekėdavo, čia jau reikėtų klausti pas jį“, – į klausimus apie A.Guogos pasisakymus atsakė buvęs STT viršininkas.
A.Guoga 2016 metų rugsėjį žiniasklaidai teigė teisėsaugai perdavęs duomenis apie patirtą spaudimą iš R.Kurlianskio.
Jis taip pat teigė manantis, kad R.Kurlianskis turėjo interesų Liberalų sąjūdyje.
Verslininkas tuo metu atsakydamas į tokius komentarus A.Guogą pavadino „mėšlo krūva“ ir „visiška boba“ bei teigė, kad pokalbių metu politikas buvo girtas.
Kaip anksčiau skelbė naujienų agentūra BNS, R.Kurlianskis teisme taip pat yra minėjęs, kad A.Guoga vieno susitikimo metu yra prašęs jo paveikti tuometį liberalų lyderį Eligijų Masiulį, jog šis neprieštarautų frakcijos „Klestinti Lietuva“ steigimui Liberalų sąjūdyje ir užleistų savo pirmininko postą.
Pats A.Guoga teisme patvirtino, kad apie tai galėjo būti kalbėta, tačiau sakė, jog „žodis „prašymas“ yra per daug“.
Kalbėdamas apie galimybes tapti premjeru A.Guoga patvirtino įvairiems žmonėms siūlęs scenarijų, kad, jeigu prieš Seimo rinkimus reitinguojant Liberalų sąjūdžio daugiamandatėje apygardoje sąrašą jam pavyktų nurungti Eligijų Masiulį, pergalės rinkimuose atveju ministru pirmininku būtų siūlomas jis, o ne E.Masiulis.
Tuo metu dėl frakcijos „Klestinti Lietuva“ R.Kurlianskis pateikė versiją, prieštaraujančią A.Guogos parodymams ir prokurorų kaltinimui.
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas kaltinamas sutaręs su E.Masiuliu ir neteisėtai siekęs, kad frakcijos „Klestinti Lietuva“ Liberalų sąjūdyje neatsirastų.
E.Masiulis, kartu su buvusiu Seimo nariu liberalu Šarūnu Gustainiu bei „darbiečiu“ Vytautu Gapšiu Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje yra kaltinami prekyba poveikiu ir kyšininkavimu.
Eksparlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.
R.Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.
Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.
Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.
