Šių metų liepą prokuratūra pranešė baigusi narplioti tragiškos avarijos Marijampolėje bylą, – ji perduota nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui. A.Lankelaičiui pareikšti kaltinimai dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. – gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų) ir palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei (Baudžiamojo kodekso 144 str. – baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų).
Prokuratūra neįžvelgė tyčios elemento, tad A.Lankelaitis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip galimas žudikas. Tačiau viskas pasikeitė dar pirmajame posėdyje, kai savo nuomonę išsakė teismui prašymą pateikęs vienos iš nukentėjusiųjų advokatas.
Pasak jo, pagal įstatymo prasmę ir teismų praktiką, nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, jeigu ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taip, kaip nutiko tą tragišką sausio 1-ąją.
Byla persiųsta Kauno teismui
Byloje, prašymą pateikusio nukentėjusiosios atstovo teigimu, nustatytos faktinės aplinkybės – automobilio vairavimas esant vidutiniam girtumo laipsniui, o tai jau savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę už tyčinį nusikaltimą, žiemos metu, esant slidžiai ir šlapiai kelio dangai, mieste viršijant leistiną maksimalų greitį ne mažiau kaip du kartus, važiuojant priešpriešine eismo juosta, pasišalinant iš paties sukelto eismo įvykio vietos – teikia pagrindo išvadai, kad kaltinamasis suprato, jog savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę ir sveikatą, numatė, kad gali atimti gyvybę ar sužaloti kitą žmogų, ir nors nenorėjo šių padarinių kilimo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti – buvo abejingas kito žmogaus gyvybės atėmimui ir kūno sužalojimui.
Nukentėjusiosios ir jos advokato nuomone, kaltinamojo veika turi būti vertinama kaip padaryta veikiant netiesiogine tyčia ir, atsižvelgiant į kilusius padarinius, turi būti kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dviejų ar daugiau žmonių nužudymas – baudžiama laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos), Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 1 punktą (sunkus sveikatos sutrikdymas mažamečiui – baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 12 metų) ir Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas – baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų).
Bylos dėl nužudymo teismingos apygardos teismams, tad priėmus nukentėjusiosios advokato prašymą pakeisti kaltinimą į sunkesnį, bylos nagrinėjimas iš Marijampolės apylinkės teismo, kuris negalėjo spręsti šio prašymo klausimą, persikėlė į Kauno apygardos teismą.
Civiliniai ieškiniai siekia 613 tūkst. eurų
Lapkričio 19 d. dėl naujai suformuoto kaltinimo surengtas pirmasis Kauno apygardos teismo posėdis, kuriame pasirodė tik dalis nukentėjusiųjų.
1990 m. Marijampolėje gimęs, spec. vidurinį išsilavinimą įgijęs kaltinamasis prisipažino šiuo metu dirbantis vienoje privačioje įmonėje. Jis nėra vedęs, anksčiau nebuvo teistas. Kadangi teisme nepasirodė dalis nukentėjusiųjų bei vienas iš advokatų, nuspręsta bylos nagrinėjimą atidėti iki sausio.
Po posėdžio 15min žurnalistės pakalbintas prokuroras Kęstutis Jasaitis teigė, kad iš viso byloje – net 11 nukentėjusiųjų. Bendra jų visų pareikštų civilinių ieškinių suma perkopia 613 tūkst. eurų.
Iš viso byloje – net 11 nukentėjusiųjų.
„Aplinkybės liko tos pačios, pasikeitė vertinimas. Kiekvienas nukentėjusysis turi savo procesines teises: gali pareikšti savo manymą apie veikos kvalifikavimą. Susidarė tokia situacija, kad kaltinamajame akte nurodytas neatsargus nusikaltimas, kaip eismo įvykis, o vieno iš nukentėjusiųjų atstovas mano, kad tai – nužudymas. Yra nusikalstamas pasitikėjimas ir yra tyčia. Kaltės forma, prokuratūros manymu, nėra tokio lygmens, kad traktuotume kaip nužudymą. Galutinį sprendimą priims teismas“, – teigė prokuroras.
Kuo skiriasi Utenos ir Marijampolės įvykiai?
Teisiniu požiūriu ilgą laiką buvo laikoma, kad visos avarijos, net ir tokios, kuriose žūsta žmonės, laikomos neatsargiais nusikaltimais ir traktuojamos kaip neatsargus gyvybės atėmimas, kuris nėra nužudymas. Tačiau viskas pasikeitė prieš ketverius metus, kai tragiška avarija Utenoje buvo kvalifikuota kaip nužudymas. Tris žmones avarijoje pražudęs neblaivus Utenos rajono gyventojas Mantas Šironas buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo ir už tai jam skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.
Tai buvo pirmas kartas, kai vairuotojo veiksmai buvo pripažinti ir kvalifikuoti kaip nužudymas, o ne kaip buvo iki tol, kad tai – kelių eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, sukėlęs atitinkamas pasekmes.
Paprašytas palyginti, kuo ši situacija skiriasi nuo tos, įvykusios Utenoje, prokuroras K.Jasaitis 15min žurnalistei atsakė: „Ten veiksmas vyko mieste, šviesiu paros metu. Nuteistasis bėgo nuo policijos, važiavo per raudonus šviesoforo signalus, eilę sankryžų kirto. Tokiu atveju važiuoji tol, kol į kažką atsimuši. Kad pasisektų neatsimušti – maža tikimybė. Teismas traktavo tai kaip tyčia. O šiuo atveju (Marijampolės įvykiai – aut. past.) viskas vyko naktį, užmiestyje“.
Anot prokuroro, kaltinamasis A.Lankelaitis gailisi ir net nelabai prisimena, kas dėjosi tą tragišką naktį.
Slėpėsi laukuose
Tragiška avarija įvyko šių metų sausio 1-osios naktį, apie 3 valandą. A.Lankelaičio vairuojamas „Audi A4“ Marijampolės Šermukšnių gatvėje dideliu greičiu rėžėsi į priešpriešine eismo juosta važiavusį „VW Golf“. Eismo įvykio metu žuvo du asmenys – 40-metis vairuotojas ir jo 38-erių sutuoktinė, vėliau užgeso ir ant keleivio sėdynės sėdėjusio 16-mečio jų sūnaus gyvybė. Dar dviems nepilnamečiams keleiviams – 11-mečiui ir 16-metei – sutrikdyta sveikata, vienam iš jų – sunkiai. Jie automobilyje buvo prispausti, prireikė ugniagesių gelbėtojų pagalbos vaduojant.
Automobilį A.Lankelaitis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamajam buvo nustatytas 1,71 promilės girtumas. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje išvadoje nurodoma, kad A.Lankelaitis vairuodamas automobilį smarkiai viršijo greitį – atkarpoje, kurioje leidžiama važiuoti 50 km/h greičiu, jis važiavo ne mažesniu nei 101 km/h greičiu.
Po eismo įvykio A.Lankelaitis nepranešė policijai ir palikęs savo transporto priemonę iš įvykio vietos pasišalino. Vėliau jis buvo surastas laukuose ir dėl sužalojimų nuvežtas į ligoninę.
Po nelaimės jis mėnesį buvo suimtas, tačiau po to jam skirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas.
Praėjus porai dienų po įvykio, šią avariją ėmė komentuoti ir politikai. Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad karys turi būti teisiamas dėl nužudymo. Tačiau prokurorai pagrindo pateikti tokius kaltinimus neįžvelgė.
