Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas nusprendė, kad iš bylos medžiagos ir liudytojų parodymų matyti, jog P.Gylys buvo tik vienas iš pakviestų dalyvių. Administracinė byla P.Gylio atžvilgiu nutraukta.
Nepartinio demokratinio judėjimo pirmininkas P.Gylys yra įrašytas trečiuoju „Drąsos kelio“ kandidatų Seimo rinkimuose sąraše.
Gegužės 19 dieną prieš dukters perdavimą motinai Laimutei Stankūnaitei protestavę mitinguotojai surengė nesankcionuotą mitingą Vilniuje prie Prezidentūros ir eitynes Gedimino prospektu.
Profesoriui, ekonomistui, buvusiam užsieno reikalų ministrui P.Gyliui grėsė piniginė bauda nuo 500 iki 2 tūkst. litų, arba administracinis areštas iki 30 parų.
Policija P.Gylį kaltino buvus neteisėto renginio organizatoriumi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas politikas neneigia dalyvavęs mitinge, palaikęs jo idėjas. 15min.lt užfiksavo P.Gylio prakalbą mitingo pradžioje (žr. filmuotą medžiagą apačioje).
P.Gylys mano, kad dabar Lietuvoje galiojantys teisės aktai varžo piliečių teisę protestuoti ir reikšti savo nuomonę, tie teisės aktai turi būti keičiami. Jo advokatas nagrinėjant administracinę bylą mėgino inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, tačiau teismas šį prašymą atmetė.
„Be reikalo teisėsauga yra įveliama į politinius procesus, kenčiam mes, kaip valstybė“, – po teismo posėdžio žurnalistams sakė P.Gylys.
Savo bylą, panašias administracines bylas iškeltas Broniui Genzeliui ir kitiems visuomenininkams P.Gylys vertina kaip politines, siekiant išgąsdinti visuomenininkus, kurie drįsta pasakyti, kad „ne totaliai“ myli valdžią, kai kuriuos dalykus aštriai kritikuoja.
Policija dėl Susirinkimų įstatymo pažeidimo yra kėlusi administracines bylas taip pat Romualdui Ozolui, Alvydui Medalinskui, tačiau jas visas teismuose pralaimėjo.
P.Gylys sako, kad jam iškelta administracinė byla jo noro kritikuoti valstybėje vykstančius procesus nenuslopino.
„Manau, kad nukentėjo geras policijos vardas, geras mūsų teismų vardas. Kai teisia buvusį užsienio reikalų ministrą, susidomėjimas užsienyje nemažas ir tada žmonės galvos: ar tas užsienio reikalų ministras nežinia kuo užsiiminėja arba šitoje valstybėje yra netvarka“, – teigė P.Gylys.
P.Gylys 1992-1996 metais ėjo užsienio reikalų ministro pareigas.
