Į „Tauragės kurjerio“ redakciją su seserimi atėjusi mokytoja vienoje Tauragės rajono mokykloje dirbanti Regina jaudindamasi papasakojo, kas parą iki R.Ambrozos mirties vyko jos bute. Mokytoja Regina buvo paskutinė, mačiusi R.Ambrozą gyvą. Žudikas papasakojo jai, kas šeštadienį atsitiko netoli Rietavo. Ji buvo paskutinė, kuri su R.Ambroza kalbėjo, ir vienintelė, iš jo išgirdusi nusikaltimo versiją.
Atėjo pas pažįstamą į butą
Į „Tauragės kurjerio“ redakciją drauge su seserimi Elena atėjusi Regina (pavardė redakcijai žinoma – red.) jaudinosi, verkė, sunkiai valdė drebantį balsą ir tikino esanti pikta ant Tauragės policijos pareigūnų bei žurnalistų. Esą šie prirašė to, ko iš tikrųjų nebuvo ar buvo kitaip. Moters nuomone, policija neatliko savo darbo tinkamai, todėl jai viename bute su Rolandu Ambroza teko išgyventi košmarą.
Pasak Reginos, R.Ambrozą ji pažinojo seniai, jiedu esantys panašaus amžiaus.
– Jis – mano pažįstamas, seniai šį vyrą pažinojau, nors nebuvome labai geri draugai. Pas mane jis atėjo antradienio vakarą. Mano bute tuo metu dar buvo meistras. Tačiau netrukus jis išėjo. Atidariau duris ir iškart supratau, kad Rolandui kažkas atsitiko. Negerai jis atrodė. Paprašė įleisti, užkaisti arbatos, – antradienio vakarą prisiminė Regina.
Kas atsitiko, R.Ambroza Reginai antradienio vakarą nepasakojo. Tik paprašė raminamųjų, o vėliau – leisti pernakvoti.
Kas atsitiko, R.Ambroza Reginai antradienio vakarą nepasakojo. Tik paprašė raminamųjų, o vėliau – leisti pernakvoti. Regina sako nenorėjusi lįsti jam į „dūšią“, supratusi, kad atsitiko kažkas labai negero. Moteris paklojo R.Ambrozai lovą, pati miegojo kitame kambaryje. Iš pradžių ji net nepagalvojo, kad netrukus taps šio žmogaus įkaite.
Atsinešė pistoletą
Ryte Regina sako skubėjusi į darbą vienoje rajono mokykloje. Buvo susitarusi su kolege, kad ši ją iki mokyklos nuveš. Šalia lovos, kurioje miegojo R.Ambroza, ant stalelio, moteris pastebėjo pistoletą.
– Išsigandau, tačiau žinojau, kad ginklą jis turi legaliai. Jis manęs pradėjo prašyti, kad neičiau į darbą, kad paskambinčiau į mokyklą ir praneščiau, kad neateisiu. Pradėjau jo klausinėti, kas atsitiko, klausiau, gal mašiną sudaužė, gal avariją padarė, žmogų užmušė. Tačiau jis nepasakojo, – kalbėjo Regina.
Moteris atskleidė, kad R.Ambroza šeštadienį, tą dieną, kai dingo klaipėdietė V.Martišiutė, jai skambino, buvo atvažiavęs pas ją, prašė paskolinti pinigų – dešimties eurų. Tačiau moteris jam tedavė 5 eurus, teigia mačiusi jo išsinuomotą mašiną. Šiandien Regina stebisi, kodėl policijos pareigūnai, radę jo motinos kieme paliktame automobilyje vyro telefoną, nepatikrino jo skambučių išklotinės ir nenustatė, kad R.Ambroza nusikaltimo dieną su ja kalbėjosi. Moteris sako tikėjusis, kad policijos pareigūnai jos ieškos, tačiau to neįvyko.
Trečiadienio rytą Regina paskambino mokyklos vadovybei ir pranešė, kad į darbą neatvyks, nes turi rimtų problemų, kokių, neaiškino. Be to, tai daryti jai uždraudė R.Ambroza.
Jis mane išleido, tačiau paėmė buto raktus, užsirakino ir liepė grįžus ne skambinti, o pabelsti, – pasakojo mokytoja.
– Tuo metu dar nieko nežinojau, internete dar niekur ir nebuvo paskelbta, kad rasta nužudyta moteris ir Rolandas ieškomas. Be to, apie tokį dalyką net pagalvoti negalėjau. Tačiau prisiminiau, kad turiu susirinkusi vaikų pinigus už „Kengūros“ konkursą ir būtinai iki 12 valandos turiu juos nunešti į Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui centrą. Kitaip pinigėliai prapuls, vaikai konkurse dalyvauti negalės. Jis mane išleido, tačiau paėmė buto raktus, užsirakino ir liepė grįžus ne skambinti, o pabelsti, – pasakojo mokytoja.
Iš centro į savo butą moteris grįžo netrukus. Vyras bute buvo užtraukęs visas žaliuzes, bijojo kiekvieno garso, moteriai liepė garsiai nekalbėti. Neištvėręs įtampos papasakojo, ką padarė.
Šovė tris kartus
R.Ambroza prisipažino bičiulei, kad nušovė V.Martišiutę. Verkė.
– Mes abu verkėm. Jis pasakojo, kad pats suorganizavo jos kelionę į Rietavą, sakė, kad tai jis skambino jai ir kvietė atvažiuoti į šį miestą. Pasinaudojo mobiliąja programėle, kuri vyro balsą gali pakeisti į moters. Ir vis kartojo, kad aš esu paskutinis žmogus, matantis jį gyvą, kad jis nusišaus. Labai bijojau, kad jis nenusišautų mano bute ir nenušautų manęs, – verkdama pasakojo moteris.
R.Ambroza moteriai papasakojo, kad išsinuomotu automobiliu nuvažiavo į Rietavą, tiksliau, į autobusų stotelę netoli šio miesto. Kai V.Martišiutė išlipo iš autobuso, suprato, kad buvo apgauta. Iš nuomoto automobilio išlipo R.Ambroza. R.Ambrozos pasakojimu, moteris ėmė klykti, bandė bėgti, tačiau jis ją sučiupo, jie susistumdę ir R.Ambroza iššovęs. Pataikė lyg į petį, lyg į ranką. Moteris ėmė kraujuoti. R.Ambroza įgrūdo sužeistą moterį į mašiną, tačiau ši vis tiek bandė pabėgti, priešinosi, nors R.Ambroza žadėjęs ją vežti į ligoninę. Kas tarp jų įvyko mašinoje, Regina sakė neklausinėjusi, tačiau R.Ambroza prisipažino dar keletą kartų šovęs į V.Martišiutę. Po šūvių ji gyvybės ženklų neberodė. Vyras ją apdangstęs, kuo turėjo.
Grįžęs į Tauragę, mašiną paliko motinos namo kieme.
Prašė leisti dar nors 10 minučių pagyventi
Regina stebisi, kad viešai skelbiama, jog ši istorija buvusi apie nelaimingą meilę ir pavydą. Ji mano, kad meilės šioje istorijoje nebuvo daug ir negalėjo būti. Esą R.Ambroza su V.Martišiute draugavo vos kelis mėnesius. Išsiskyrė apie Naujuosius metus.
Mes, pažįstami, jam sakėme, kad ši moteris ne jo rato, jai ne tokio vyro reikia, kad jų draugystė beprasmiška. Jis man sakė ją mylėjęs.
– Mes, pažįstami, jam sakėme, kad ši moteris ne jo rato, jai ne tokio vyro reikia, kad jų draugystė beprasmiška. Jis man sakė ją mylėjęs. Tačiau anksčiau yra apie šią moterį visaip kalbėjęs, kai jie išsiskyrė, jis netryško didele meile, net yra užsiminęs, kad baiminasi ŽIV. Yra sakęs, jei taip būtų, ją nušautų. Papasakojau apie tai policijai, o ar jie šią informaciją tikrins, nežinau, – kalbėjo įkaite laikyta moteris.
Regina sako, kad ragino R.Ambrozą tuoj pat eiti į policijos komisariatą, net žadėjo jį palydėti, tačiau jis nesutikęs ir jos iš buto neišleidęs. Šalia buvo pasidėjęs pistoletą. Įjungti kompiuterio ir skaityti naujienų internete neleido. Vis grasino nusišauti. Kai Reginai paskambino sesuo, R.Ambroza leido atsiliepti, tačiau uždraudė apie jį ką nors pasakoti. Tačiau moteris seseriai spėjo paminėti R.Abrozos pavardę.
Sesuo Elena sako supratusi, kad Regina gali būti paimta įkaite, tačiau bijojusi kreiptis į policiją, mat manė, kad šturmuojant butą sesuo gali žūti.
– Kaip supratau, jis nuo pirmadienio vaikščiojo po miestą, buvo nuėjęs iki Jovarų, Taurų, sakė žadėjęs užeiti į bažnyčią, nors nebuvo labai tikintis. Klausė manęs, ar kunigas jam būtų davęs išrišimą, jei eitų išpažinties. Pasakiau, kad turbūt ne. Garsiai svarstė, ar yra pragaras. Drabužiai buvo nešvarūs, mūvėjo dvejas kelnes. Manau, kad nakvojo kur nors lauke. Per tą parą jis išgėrė daug tablečių raminamųjų, visą lapelį. Sakė vaikščiodamas po miestą alkoholį gėręs, tačiau jis neveikęs ir vis kartojo man, kad jis ne žudikas, kad nenorėjo Vilmos nušauti, – pasakojo moteris.
Moters daug kartų raginamas pasiduoti policijai ir išeiti iš jos buto, prašė leisti jam dar nors 10 minučių pagyventi. Ir tik apie 15 valandą, kai policija jo ieškojo visame mieste, paprašė įjungti kompiuterį. Moteris įjungė internetą telefone ir pamatė visuose portaluose skelbiamas naujienas.
– Pasakiau, Rolandai, jau viskas parašyta. Tada jis pats sėdo prie kompiuterio, šalia pasidėjęs ginklą, ilgai skaitė. Perskaitė visus straipsnius, komentarus, vieną net pats parašė, kažką apie Vilmą, – sakė Regina.
Netiki, kad žmogžudystę planavo
Vakarop R.Ambroza paprašė Reginos popieriaus ir rašiklio, parašė du atsisveikinimo laiškus ir paprašė juos perduoti jo artimiesiems. Regina sako laiškų neskaičiusi, vėliau atidavė juos policijos pareigūnams.
Prieš pat 19 valandą R.Ambroza apsisprendė palikti moters butą – apsiavė batus, striukę ir kepurę paliko. Sakė, kad šių daiktų jam nebeprireiks. Dar paprašė neskambinti iškart policijai, palaukti, kol jis spės nusišauti, paėjęs kiek toliau nuo jos daugiabučio. Sakė šausiąs sau į smilkinį, kad mirtų iškart.
Vos R.Ambroza išėjo pro duris, moteris suskubo skambinti seseriai – pranešė, kad yra gyva ir sveika. Po keleto sekundžių, 18.45 val., paskambino 112. Pro langus, kaip vyras, atvirai nešdamasis ginklą, išėjo, nežiūrėjo. Moteris mano, kad policija prie atliekų konteinerių R.Ambrozą rado jau nebegyvą.
Po R.Amrozos savižudybės Reginą policijos pareigūnai nusivežė į policijos komisariatą, ten apklausė.
Regina sako, kad R.Ambroza nebuvo agresyvus, ji pažinojo jį kaip gana ramų žmogų. Tiesa, kartais jis elgdavęsis impulsyviai, tačiau kad žmogžudystę galėjo kruopščiai suplanuoti, netiki.
Tai, ką išgyveno tą parą, kol policijos pareigūnai R.Ambrozos ieškojo, Regina sako prisimins visą gyvenimą. Paklausta, ar eis atsisveikinti su amžinybėn išlydimu R.Ambroza verkdama sakė to dar nežinanti.
R.Ambroza šį vakarą pašarvotas „Mergelių užeigos“ laidojimo namuose. Jo kūną artimieji ketina kremuoti.
