Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Praėjusiais metais ugniagesiai gesino virš 8 tūkst. gaisrų: žuvo 72 žmonės

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2022 m. Lietuvoje kilo 8410 gaisrų, juose žuvo 72 žmonės, 165 gyventojai patyrė traumų.
Ugniagesiai nuskubėjo gesinti Vilniaus Užupyje užsiliepsnojusio medinio namo
Asociatyvi nuotr. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Palyginti su 2021 m., kai kilo 8333 gaisrai, kuriuose žuvo 94 gyventojai, pernai gaisrų kilo 0,9 proc. daugiau, tačiau juose žuvo 22 gyventojais, arba 23,4 proc., mažiau.

2017-2021 m. duomenimis, per metus vidutiniškai Lietuvoje kyla 9986 gaisrai, kuriuose žūsta 90 gyventojų, pernai gaisrų kilo 15,8 proc. mažiau ir juose žuvo 18 gyventojų, arba 20 proc., mažiau.

PAGD nuotr./Gaisrų statistika
PAGD nuotr./Gaisrų statistika

Gaisrų statistika liudija, kad kaimiškose vietovėse gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose. 5-erių metų duomenimis, miesteliuose ir kaimo vietovėse gaisruose žuvusių žmonių vidurkis – 58 gyventojai, t. y. 1,8 karto daugiau nei miestuose.

2022 m. miestuose žuvo 24 gyventojai (33 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 48 (67 proc.), tai yra 2 kartus daugiau nei miestuose.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (22,9 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (17,6 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (16,2 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,8 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (6,9 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,1 proc.), neatsargus rūkymas (2,1 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,8 proc.). Be to, įregistruoti 222 padegimai (2,6 proc.), 37 gaisrai (0,4 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 17 gaisrų (0,2 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 14493 gelbėjimo darbus. Palyginti su užpernai, kai buvo atlikti 13882 gelbėjimo darbai, pernai jų atlikta 4,4 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 6620 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 3008 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. 2021 m. atlikti 2789 techninės pagalbos darbai, t. y. 2022 m. šių darbų atlikta 7,9 proc. daugiau.

4367 kartus jie talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 2539 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams (pernai šių darbų atlikta 21,1 proc. daugiau nei užpernai). 1638 kartus ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 161 nukentėjusį asmenį ir ištraukė 45 žuvusiuosius.

367 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 118 skenduolių (2021 m. – 106), iš jų 3 vaikus (3), bei išgelbėjo 40 gyventojų (38). Daugiausia žmonių šiemet nuskendo Vilniaus (21 gyventojas) Kauno (20), Panevėžio (13) ir Utenos (12) apskrityse. Vyrų iš vandens telkinių ištraukta 4,1 karto daugiau nei moterų (iš vandens telkinių ištraukta 21 moteris), nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 54 metai.

Pernai 574 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko budėti nukenksminant sprogmenis, 637 kartus likviduoti cheminius incidentus, 89 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt.

Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 343 gyventojus, iš jų 40 vaikų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų